Alma littera

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

Džeimį ir Klerę išskyrė 1746 m. įvykęs jakobitų sukilimas. Po dvidešimties skausmo ir nerimo metų jiedu vėl rado vienas kitą. Dabar 1779-ieji. Klerė ir Džeimis pagaliau vėl kartu ir su dukra Briana, jos vyru Rodžeriu bei jų vaikais atstatinėja namus Freizerio gūbryje – tvirtovę, turėsiančią apsaugoti nuo karo vėjų. 

Tačiau kolonijose tvyro įtampa: mūšiai siautėja nuo Niujorko iki Džordžijos, ir net atokiuose pasienio kalnų kraštuose verda aistros. Džeimis žino, kad netrukus karas pasibels ir į jo duris.

Briana ir Rodžeris turi savų rūpesčių: jie baiminasi, kad pavojai, privertę bėgti iš XX a., gali pasivyti ir čia. Ar rizika gyventi XVIII a. – su ligomis, badu ir artėjančiu karu – iš tiesų buvo saugesnis pasirinkimas jų šeimai?

Šiaip ar taip, karas vis labiau artėja prie Freizerio gūbrio. Džeimis galanda kardą, o Klerė – skalpelį. Išaušo plieno valanda.

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

„Didingas ir kvapą gniaužiantis romanas... taip kruopščiai suplanuotas ir gausus personažų, kad stebina, jog Diana Gabaldon sugebėjo jį sugalvoti ir parašyti vos per septynerius metus. Tačiau vis dėlto romane pačios gražiausios neblėstančią Klerės ir Džeimio meilę vaizduojančios akimirkos.“ 

The Washington Post

„Laikyti rankose storą naują „Svetimšalės“ tomą – nepakartojamai maloni patirtis.“ 

The Seattle Times

„Svetimšalės“ serija visada nagrinėjo laiko ir vietos temas, o šiame romane detaliai aprašomas kasdienis gyvenimas kolonijinėje Amerikoje. Akivaizdu, kad autorė nepaprastai kruopščiai ištyrinėjo šį laikotarpį. Vis dėlto skaitytojus visada labiausiai traukia Klerės ir Džeimio santykiai. Dabar, tapę seneliais, vienas kitą myli jau nebe taip aistringai, o švelniau, autorė tyrinėja senėjimo procesą, šeimos džiaugsmus bei bendruomenės ir namų ilgesį.“

Kirkus Reviews

Skaitytojams nuo 14 metų

Smagus ir romantiškas pasakojimas apie išgalvotus santykius ir tikrą meilę. Puikus atradimas tiems, kam patiko knyga „Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau“.

Septyniolikmetė Beka Hart netiki tikra meile. Tad kai buvusi geriausia draugė pašiepia Beką, kad ši neturi vaikino, Beka apsimeta, kad slapta su kai kuo susitikinėja. 

Bretas – futbolo komandos kapitonas ir vienas populiariausių vaikinų mokykloje. Bet, užuot vaikęsis merginas, jis labiau rūpinasi savo ateitimi. Išgirdęs Bekos melą, Bretas nutaria apsimesti jos paslaptinguoju vaikinu. Tai naudinga abiem: jam niekas nepriekaištaus, kad neturi merginos, o jos melas neišaiškės. 

Apsimesti tobula pora nelengva, juk Beka ir Bretas beveik nepažįsta vienas kito. Tačiau netrukus abu supranta, kad turi daugiau bendro, nei galėjo įsivaizduoti. 

Pamažu riba tarp tikrovės ir išsigalvojimų ima nykti... Ar ši išgalvota meilė yra pats tikriausias dalykas Bekos ir Breto gyvenime?

Alex Light rašyti pradėjo dar paauglystėje. Interneto svetainėse „Episode Interactive“ ir „Wattpad“ ji publikavo dešimtis meilės romanų, kurie buvo perskaityti šimtą milijonų kartų. Turėdama anglų literatūros bakalauro laipsnį, ji skaito daug knygų, kai nerašo savų. Ji gyvena Toronte, Kanadoje, su savo šunimi, dviem katėmis ir neblėstančia meile žiemai. „Įsimylėję ne savo noru“ yra jos pirmasis jos tradiciniu būdu išleistas romanas. Aplankykite autorės interneto svetainę adresu www.wattpad.com/user/alexlightstories.

Kvapą gniaužianti istorija apie ambicijas, pavydą, troškimus ir antgamtines galias. 

Viktoras ir Eliotas yra talentingi ir arogantiški vaikinai, besidomintys adrenalino poveikiu, klinikine mirtimi ir, regis, antgamtiniais įvykiais. Tyrimas juos nuveda prie intriguojančios hipotezės: ar miręs ir vėl sugrįžęs į gyvenimą žmogus gali įgyti nepaprastų galių? Kai jų akademinis tyrimas tampa tikru eksperimentu, viskas pakrypsta siaubinga linkme.

Po dešimties metų Viktoras pabėga iš kalėjimo, pasiryžęs susirasti savo seną draugą, dabar tapusį priešu. Tuo tarpu Elis siekia sunaikinti visus Nepaprastuosius. Padedami dviejų seserų, kovojančių viena prieš kitą, vedami išdavystės ir netekties skausmo, seni ir nepaprastai galingi priešai susitinka...  Kuris iš jų liks gyvas? 

Knygoje „Nepaprastieji“ V. E. Schwab vaizdingai kuria paslaptingą ir pribloškiantį pasaulį, kuriame antgamtinė galia veikėjų automatiškai nepaverčia herojais, ji pradeda kovą tarp didelio blogio ir šiek tiek mažesnio, kur abu daro viską, kad nugalėtų vienas kitą.

 „Absoliučiai genialu. Schwab neria į literatūrą apie superherojus ir viską apverčia aukštyn kojom... Pasiruoškite puikiai pramogai.“ – Jackie Kessler

„Goodreads Choice Award 2013“ nominantė skaitytojų mėgstamiausios fantastikos kategorijoje.

V. E. Schwab (g. 1987) – amerikiečių rašytoja ir bestselerių autorė, išgarsėjusi fantastinėmis, meistriškai parašytomis knygomis, kupinomis mistikos, antgamtiškų elementų ir kartais siaubo. Autorė rašo įvairaus amžiaus skaitytojams. Į lietuvių kalbą anksčiau išversta jos knyga suaugusiesiems „Nematomas Adės Laru gyvenimas“ ir romanas paaugliams „Galantija“. Jos „Nemirtingųjų“ trilogiją skaitytojai ir kritikai pasitiko su didžiuliu entuziazmu. 

Keturios tapatybės. Viena keršytoja

Berlynas, 2017-ieji. Apleistas atrakcionų parkas – vieta, kur naktį galioja savos taisyklės. Paauglių gaujos, narkotikai, ginklai... ir ant suolelio paliktas kūdikis. Mažylis suvystytas į audinį, siuvinėtą nežinomos kalbos žodžiais. Atsitiktinai įvykio liudininku tapęs paauglys iš Lietuvos bando neišsiduoti, ką matęs. Tą pačią naktį netoliese jis aptinka ir nužudytą savo globojamą merginą.

Detektyvui Johanui Hartogui ir jo kolegoms teks išnarplioti, kas sieja šias, rodos, visiškai nesusijusias mirtis. Byla, kuri netelpa į jokius įprastus rėmus, nes kai kūdikis randamas negyvas, atsakymų tenka ieškoti ne tik tamsiuose užkampiuose – kartais jie slepiasi pačiose šeimos šaknyse.

Tirti nusikaltimą darosi vis sudėtingiau, nes istorijos gijos plačiai pasklinda žemėlapyje ir laike: nuo Karaliaučiaus iki Sirijos, nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. O per jas vos pastebima tėkme sruvena keturių Tolvaičių šeimos palikuonių moterų likimai. Septyni tiltai, septyni žiedai, septyni skausmo ir prakeiksmo ratai. Ar bylą tiriantys detektyvai ras kelią iki istorijos pradžios, glūdinčios praeities šešėliuose beveik šimtą metų? Ar pavyks Tolvaičių moterims pagaliau rasti ramybę? Ar galiausiai bus nuimtas vyks Deivės Pregaros prakeiksmas?

 „Septyni Majos žiedai“, antroji Dainos Kleponės knyga, įtraukia į detektyvinį trilerį, kuriame nusikaltimas yra tik paviršius, o tikroji įtampa slypi po oda. Debiutavusi kaip leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso laimėtoja, autorė vėl grįžta su puikiu pasakojimu, kuriame meistriškai derina sukauptas profesines žinias ir aistringos istorijos tyrinėtojos talentą. Šįkart jos akiratyje – Karaliaučius ir Mažoji Lietuva, kur susipina skaudūs kelių kartų moterų likimai, prakeiksmai, islamo grupuotės ir cigarečių kontrabanda. 

Gero skaitymo!

Vieni jos amžininkai Oną Jogailaitę vadino labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo, kiti apšaukė ją nuodytoja, valdžios ir turtų ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save.

Garsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas – yra išrenkama Abiejų Tautų Respublikos karaliumi (sic!), būdama 52-ejų išteka, o 64-erių netikėtai „virsta“ motina. Karalienė Ona visą gyvenimą jautėsi kaip meilės elgeta, godžiai renkanti pabertus trupinius, dėl kurių buvo pasiryžusi atsisakyti visko – turtų, žemių, pilių, savo ir sesers palikimo, net paskutinių savigarbos likučių, prasmegusių vienišų naktų tamsoje. Svarbiausi Onos gyvenimo vyrai ją skriaudžia, karalaitė kovoja su dvarą apsėdusiomis šmėklomis, raganomis, burtininkais ir alchemikais, baido nuodijimų šešėlius ir priversta savo rūmuose pakęsti palaidūnus užsieniečius, vilkinčius moteriškais rūbais.

„NEMEILĖ“ – tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir pamėlynavusią, negandų iškankintą moters širdį, ne kartą skandintą gyvenimo purve, bet nepraradusią karališko švytėjimo ir meilės artimui. Romane modernus tekstas susipina su originaliais XVI a. Onos Jogailaitės laiškais, leidžiančiais išgirsti jos autentišką balsą iš 500 metų gelmės.

Ilona Skujaitė – Lietuvos istoriją įsimylėjusi žurnalistė, jos pirmasis istorinis romanas „Karo nuotaka“ apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę tapo bestseleriu ir buvo apdovanotas literatūrine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija. Naujausioje knygoje autorė tęsia Jogailaičių moterų sagą: čia iš pačios Onos lūpų išgirsime apie tolesnį jos sesers Kotrynos ir jos vaikų likimą.

POPULIARUSIS ŠVEDŲ MENTALISTAS HENRIKAS FEXEUS PRISTATO NAUJOS TRILOGIJOS „„MEMENTO“ PIRMĄJĄ DALĮ – TRILERĮ „AUKA“.

Vieną naktį programuotojas Davidas Lundas sulaukia elektroninio laiško iš nepažįstamosios Paulinos. Mergina rašo turinti informacijos apie Davido vaikystę. Logiškai mąstant laišką reikėtų ištrinti ir užmiršti. Vietoj to geriau būtų išsiaiškinti savo jausmus neseniai sutiktai žaviai advokatei Florensai. Bet Davidas visiškai neprisimena pirmų dvylikos savo gyvenimo metų, tad smalsumas nugali – jis keletą kartų paskambina Paulinai. Mergina neatsako, o netrukus paaiškėja – ji dingo, galbūt net pagrobta. Davidas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

Florensos padedamas Davidas bando išsiaiškinti, kas už viso to slypi. Kaip tai susiję su jo vaikyste ir prarastais prisiminimais? Netrukus paaiškėja, kad paslaptingos jėgos nusitaikė ne tik į Davidą, bet ir visus jam brangius žmones. Reikės ne tik surasti, kas „tampo virveles“, bet ir suprasti, kaip tai susiję su jo vaikyste ir keistu atminties praradimu. Galvosūkio detalės pamažu ryškėja, tačiau kažkas daro viską, kad tik nebūtų atskleistos dešimtmečių senumo paslaptys.

Šiame įtempto siužeto psichologiniame romane mįslės menamos dviejose laiko plotmėse, bet tiesa daug pražūtingesnė, nei buvo galima numanyti.

Henrikas Fexeus (g. 1971 m. ) – garsus švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, 18 knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jo parašytos knygos išverstos į 40 kalbų. Visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių. Lietuviškai išleistos populiariosios psichologijos knygos „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kartu su Camilla Läckberg parašyta įtraukiančių trilerių trilogija „Dėžė“, „Kultas“, „Miražas“ ir kt.

Vieną liepos naktį dešimtmetis Itanas ir jo geriausias draugas Bilis užmigo palapinėje, pastatytoje ramiame jaukiame Itano namo kieme. Ryte Itanas pabudo vienas. Naktį kažkas peiliu perrėžė palapinę ir išsivedė Bilį. Daugiau berniuko niekas nebematė.

Praėjus trisdešimčiai metų, Itanas nenoriai sugrįžta į savo vaikystės namus. Kamuojamas košmarų ir nemigos, jis ima pastebėti keistus dalykus, vykstančius nakties glūdumoje. Atrodo, kad kažkas vidury nakties klaidžioja po gatvę, o Itano kieme vis dažniau atsiranda Bilio pėdsakų. Ar tai žiaurus kažkieno pokštas? O gal Bilis, ilgus metus laikytas mirusiu, kažkokiu būdu sugrįžo?

Itanas nusprendžia galų gale išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko tą lemtingą naktį. Kuo arčiau tiesa, tuo aiškiau jis suvokia, kad nė viena vieta – nei tylus miškas, nei ramus priemiesčio kiemas – nėra visiškai saugi. Ir kad praeitis niekada neišnyksta: ji randa būdų sugrįžti.

 „Perskaičiau visus Riley Sagerio romanus, o „Vidury nakties“ dabar yra mano mėgstamiausias. Tai šiurpi istorija apie neišaiškintą paslaptį ir vaikystės draugystes, kupina dešimtojo dešimtmečio nostalgijos ir šiurpuliukų, su posūkiu, kurio visiškai nesitikėjau. Skaitykite ją kieme, šiltą vasaros naktį, pasišviesdami prožektoriumi – jeigu išdrįsite!“

JASON REKULAK, bestselerio „Paslaptingi piešiniai“ autorius

Riley Sageris yra „New York Times“ bestselerių autorius, parašęs dešimt romanų. Naujausi jo kūriniai „Vidury nakties“ ir „Vienintelė likusi“ išleisti ir lietuvių kalba. 

Autoriaus romanai išleisti 40 šalių, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 4 milijonai jų egzempliorių. Sageris yra kilęs iš Pensilvanijos, šiuo metu gyvena Prinstone, Naujajame Džersyje. Kai nerašo, jis kiek įmanoma daugiau laiko skiria skaitymui, maisto gaminimui ir kino filmams. Jo mėgstamiausias filmas – „Slaptas langas“. O gal „Nasrai“. Bet, jei jau būtų visiškai atviras, turbūt „Merė Popins“.

Tai tragikomiškų nutikimų kupinas romanas, nuspalvintas ryškiomis magiškojo realizmo spalvomis. Kai meilė randa bendrą lovą su melu, gero nelauk. Bet ne viskas taip blogai.

„Mano nekaltas melagis“ – spalvingiausias mano parašytas romanas. Jausmai sproginėja kiekviename sakinyje, pasileisite į tikrą, nesuvaidintą gyvenimo nuotykį, kuriame veikia ir šešėliais tapusios dvasios, ir realūs personažai, sutikti parduotuvėje, turguje ar laukinės salos laiptinėje, biure ir mokesčių inspekcijoje.

Meilė, nesibaigiančios statybos, konfliktai, labiau nei vėjas siaučiančios paskalos  – tai unikali mano patirtis, prisiminimai, burtų komedijos, istorijos, sumegztos į vestuvines sukneles.

Kėdė, kurios įsitvėrę nematome naujų galimybių, taps pagrindiniu simboliu, romano atspirties tašku. 

Aš nerašau apie liūdesį, rašau apie gyvenimą, o jis pilnas juokingų nutikimų.

Jurga Baltrukonytė

Tai jau vienuolikta Jurgos Baltrukonytės, žurnalistės ir rašytojos, knyga, šį kartą skaitytoją perkeliantį į magišką, komišką šeimos istoriją.

Tai knyga apie tikėjimo kelią per vienatvės dykumą. Ne apie rezultatą, bet apie procesą. Apie kantrų ir laikui pavaldų mokymąsi mylėti labiau nei bijoti. Tai bandymas išbūti čia ir dabar – ne baimės, ne optimizmo iliuzijose, bet kantriai einant pirmyn be troškimo įsitverti.

Knygos skyriai buvo parašyti stovint šalia Evangelijos moterų, kurios neišsižada, nepabėga, bet išbūna. Tekstas keitėsi kartu su mano gyvenimu: kai palikau vienuolinę bendruomenę, jį perrašiau, išvaliau, tačiau galiausiai sugrįžau prie pirminio varianto – leidau seseriai Viktorijai papasakoti taip, kaip ji matė ir jautė. Tad knyga liko neharmoninga, bet tikra. Pažeidžiama. Tokia, kokia aš pati stoviu Dievo akivaizdoje.

Knygoje susitinka asmeninės patirtys, sutiktų žmonių pasakojimai ir vienatvės fenomeno tyrimai. Tai žvilgsnis į vienatvę kaip į žmogiškumo patirtį – ne išimtį, o vis labiau vienišėjančios visuomenės tikrovę. 

Čia išgirsime ir kelias miestų dykumos istorijas, perrašytas taip, kad nei dalyviai, nei vietos nebūtų atpažįstami. Jos primena: vienatvė nėra gėda ar išimtis – tai būsena, turinti pradžią, struktūrą ir užbaigą. Ji yra baigtinė. Iš jos galima išeiti.

***

Apie tylą ir bendrystę | Apie laiką socialiniuose tinkluose ir socializacijos kainą | Apie baimę, kuri virsta viltimi | Apie pabėgimus nuo emocinės tuštumos šeimoje | Apie kantrybę, išbuvimą, artumą ir laisvę | Apie nepaguodžiamą vienatvę ligos akivaizdoje | Apie akimirką, kai vienatvė pradeda auginti | Apie maldos galią

***

Aš esu Viktorija Voidogaitė. Kai reikia, kad atstotų svetimi, sakau: esu socialinių mokslų daktarė, Popiežiškojo šv. Tomo Akviniečio universiteto tyrėja, Vilniaus universiteto dėstytoja ir būsimų mokytojų ugdytoja, taigi nepataisomai viltinga realistė. Kai noriu pasipasakoti artimiems, parodyti inkstus ir kepenis, tariu: man patinka klausytis istorijų ir jas pasakoti. Beveik dainuojamų istorijų-raudų, kurios nuprausia vidurius ir tik tada apaugina sielos kaulus samanomis, kad nesušaltų pakeliui iš čia į Ten. Mūsų istorijas teko, tenka, teks nueiti. Geriau kartu, nei vienam ar vienai. Su šypsena, ironija ir be iliuzijų. Malonųjį skaitytoją laikau artimu, kviečiu paėjėti kartu, kad kaulai vėl sužaliuotų gyvybe. 

„Jumė ir košmarų tapytojas“ – nuostabus skaitinys Sandersono kūrybos gerbėjams, taip pat tiems, kurie dar neįstojo į jų gretas. Rekomenduočiau šią istoriją skaitytojams, kuriems patinka maginė fantastika, kompiuteriniai vaidmenų žaidimai, animė, manga ar korėjietiški serialai. Kad ir kuo žavėtumėtės, „Jumė ir košmarų tapytojas“ – knyga, kurioje kiekvienas ras ką nors sau!“ – Kate, „Blogging with Dragons“ 

Kosmerijos visatoje gyvena du žmonės iš visiškai skirtingų pasaulių – Jumė ir Tapytojas. Jumė užaugo pasaulyje, kuriame medituojama, kur veši sodai ir sklando dvasios. Tapytojas gyvena tamsos, technologijų ir košmarų planetoje. 

Griežto paklusnumo suvaržyta Jumė apdovanota galia iškviesti dvasias, gyvybiškai svarbias jos žmonėms, – tačiau trokšta bent vieną dieną pabūti paprastu žmogumi. Tapytojas patruliuoja tamsiomis savo gimto miesto gatvėmis, puoselėdamas svajonę tapti didvyriu – svajonę, padovanojusią tik širdgėlą ir atskirtį, pavertusią jį atstumtuoju. Abu jaunuoliai, kiekvienas savaip, žingsniuoja per gyvenimą vienui vieni. 

Netikėtai pačiu keisčiausiu būdu vienas kitą atradę jaunuoliai privalo ištaisyti savo gyvenimų neteisybes, sutaikyti praeitį su dabartimi ir išsaugoti trapią jų pasaulių pusiausvyrą. Laiku neįminę juos suvedusios mįslės, Jumė ir Tapytojas rizikuoja amžiams prarasti ne tik tarp jų užsimezgusį ryšį, bet ir pasaulius, kuriuos iš visų jėgų stengiasi apginti. Ar jiems pavyks dirbti kartu ir nepaisyti skirtumų, atskleisti juos susaisčiusias paslaptis ir išgelbėti savo bendruomenes nuo katastrofos? 

„The New York Times“ bestseleriais tapusių maginės fantastikos kūrinių autorius Brandonas Sandersonas papildė „Miglos vaikų“ bei „The Stormlight Archive“ knygose sukurtą kosmerijos pasaulį nauju atskiru romanu, ypač tinkamu romantinės maginės fantastikos gerbėjams. 

Tai stulbinantis meilės laiškas ne tik viso pasaulio menininkams ir poetams, bet ir žmonėms apskritai. „Jumė ir košmarų tapytojas“ – širdį gniaužianti istorija apie tiesą ir nuoširdumą, baladė apie laisvę, įkvėpimas kasdienei drąsai. Rašytojas visa tai dar apipina magija. Meistriškas kūrinys, pakylėjantis iki aukščiausios jausmų viršūnės. 

Madie, „Goodreads“ skaitytoja 

Tai įstabus meilės laiškas apie istorijas ir jų pasakojimą, meną, kūrybą ir ryšius, kuriuos užmezgame per juos. „Jumė ir košmarų tapytojas“ pabrėžia, kodėl mums reikia pasakojimų, knygų, filmų, serialų, vaizdo žaidimų ir šeimos istorijų, perduodamų iš kartos į kartą. Tai viena gražiausių kada nors mano skaitytų knygų. 

Melanie, „Amazon“ skaitytoja