Alma littera

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

Galia ir meilė, aistra ir prievarta, magija ir mirtini pavojai susipina prikaustančiame Sarah J. Maas serijos „Dyglių ir rožių dvaras“ tęsinyje.

Aršioji Nesta Arčeron, Feirės sesuo, panardinta į Katilą ir prieš savo valią paversta Didžiąja Fėja, niekaip negali rasti vietos keistame ir pavojingame pasaulyje, kuriame atsidūrė. Dabar, nebegalėdama grįžti į žmonių žemes, privalo dirbti bibliotekoje ir treniruotis su Kasianu, kad išmoktų valdyti savo galią.

Iš pradžių mėginusi išvengti treniruočių Nesta pajuto jų naudą ir į jas įtraukė bibliotekos kuniges. O šios atgaivino valkirijų, moterų karių, tradiciją. Tarp Nestos ir Kasiano tvyrojusi įtampa ir rusenusi šiltesnių jausmų ugnis netrukus suliepsnoja. Tačiau ramybės laikas senka – Nestai ir jos bendražygėms teks kautis be ginklų ir kerų mirtinose Kraujo apeigose, kuriose iki šiol kovėsi tik kariai vyrai. 

Tuo metu išdavikės žmonių karalienės užmezgė naują sąjungą, grasinančią trapiai taikai. Nuniokotame, nežinios gaubiamame pasaulyje Nesta ir Kasianas kovoja su viduje ir išorėje tykančiomis pabaisomis, mėgindami rasti savo vietą ir išsigydyti žaizdas vienas kito glėbyje.

Geriausia „Goodreads choice award“ 2021 metų fantastinė knyga

Sarah J. Maas  – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, kuri Lietuvoje anksčiau leista „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni.

Gyvuliai sukyla ir atsikrato ūkio savininko. Dabar visi ūkio gyvuliai bus laisvi, lygūs ir patys mėgausis savo sunkaus darbo vaisiais. Tačiau valdžią perėmusius du jaunus kuilius domina tik jų pačių gerovė. Klausydamiesi manipuliatyvių kuilių kalbų, gyvuliai įtiki, kad gyvenimas gerėja, bet iš tiesų pasikeitusi santvarka atneša tik naują negailestingą priespaudą.

George’o Orwello politinė satyra apie propagandos galią, valdžią, godulį ir aklą paklusnumą – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių. O interneto, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto amžiuje, kai skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti milijonais žmonių tampa vis lengviau, Orwello „Gyvulių ūkio“ pamokos tampa dar svarbesnės ir aktualesnės. 

„Gyvulių ūkis“ – vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių – garsaus britų rašytojo ir žurnalisto politinė satyra, pašiepusi 1917 m. Rusijos revoliuciją ir Sovietų Sąjungą. Orwellas ją parašė dar tada, kai Didžioji Britanija su Sovietų Sąjunga buvo sudariusios sąjungą prieš nacistinę Vokietiją, o britų inteligentija į Staliną žiūrėjo palankiai. Vos pasirodžiusi 1945 m. ji iš karto sulaukė sėkmės ir buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais (1996-aisiais pelnyta Hugo premija, o Time knygą įtraukė į geriausių anglų kalba parašytųjų šimtuką). Pasaulyje parduota daugiau nei 11 milijonų šios knygos egzempliorių.

George’as Orwellas (1903–1950) – britų rašytojas, eseistas ir žurnalistas, kurio darbuose ryški autoritarizmo, totalitarizmo bei socialinė kritika. Ypač daug šio intelektualo kritikos strėlių buvo skirta Sovietų Sąjungai ir tuometei jos santvarkai. Tuo paremta ir viena garsiausių, literatūros klasika tapusių politinių satyrų „Gyvulių ūkis“. Šioje ir kitose autoriaus knygose pasitaikantys naujažodžiai ar išmoningos frazės netruko prigyti vartosenoje ir dabar neretai aptinkami įvairiuose straipsniuose ar vadovėliuose, pavyzdžiui: „Didysis Brolis“, „naujakalbė“, „minčių policija“, „visi lygūs, bet kai kurie lygesni“. Netgi autoriaus pavardė tapo būdvardžiu (orveliškas), nusakančiu ateities viziją ar santvarką, paremtą žmonių išnaudojimu, persekiojimu, laisvos minties sunaikinimu, prisitaikėliškumu ir dezinformacija.

„Gyvulių ūkis“ – tai viena Vakarų literatūros klasikos knygų, kurią perskaityti reikėtų kiekvienam.

„Skaitydavau net valydamasi dantis. Neįmanoma paleisti iš rankų.“

Katy Hays

„Drąsi, sklidina įtampos, siautulinga ir visiškai savita.“

Kirstin Chen

Buvo priimti sprendimai: aš juos priėmiau. Griebtasi smurto: aš jo griebiausi. Pabėgta iš nusikaltimo vietos: aš pabėgau. Sužeisti žmonės: aš juos sužeidžiau. Kai kas buvo mylimas. Aš mylėjau. Ne viskas, ką padariau, buvo blogai. Tik didžioji dalis.

Yvė Gordon visada tikėjo esanti ypatinga: stipendininkė su aukščiausiais įvertinimais ir didžiuliu potencialu, įsitikinusi, kad gyvenime kažką pasieks. Tačiau baigusi elitinį universitetą ji neišsikapsto iš skolų ir dirba privačiai Los Andželo superturtuolių vaikų korepetitore.

Viskas pasikeičia, kai Yvė atvyksta į Viktorų šeimos prabangų dvarą į eilinę pamoką ir vietoj nuobodžiaujančios paauglės randa siaubingą vaizdą: kruvinus pono ir ponios Viktorų kūnus jų nepriekaištingame sode, ir iš namo girdi sklindantį pagalbos šauksmą.

Akimirksniu Yvė ir nepažįstamoji iš liudininkių tampa įtariamosiomis, o netrukus – ir bėglėmis.

Yvė atsiduria visos šalies mastu vykdomos paieškos centre, jos paslaptinga bendrakeleivė, atsisakanti kalbėti, ima varyti ją iš proto, o žiniasklaida siautėja, paversdama Yvę visuomenei pavojinga siaubūne.

Ironiškas, tamsus ir įžvalgus „Žudikės instinktas“ – tai kvapą gniaužiantis, pašėlusio tempo ir juodojo humoro persmelktas pasakojimas, meilės istorija apie tai, kaip lengva peržengti ribą, kai pasaulis nustoja tavimi tikėti.

„Šis romanas lekia kaip raketa – tamsus, vingiuotas ir be galo įtraukiantis, tad saugokitės pagundos skaityti iki paryčių. Tai įtempta psichologinė drama, tampanti žiauraus nusikaltimo, apgaulės ir adrenalino kupino siužeto stuburu. „Žudikės instinktas“ – trikdantis, smagus ir nepamirštamas.“

Shelf Awareness 

Melai dar tik prasidėjo.

Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.

Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų...

Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.

Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.

Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime? 

Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.

Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. 

Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.

Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame...

Nepamirštama, juokinga ir giliai jaudinanti istorija apie keturis paauglius, kurių draugystė sukuria tokį stiprų ryšį, kad po dvidešimt penkerių metų pakeičia visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimą.

Dėl jos jis sudegintų visą pasaulį... 

O ji ketina jo pasaulį paversti pelenais.

Ofelija Vinters trokšta keršto.

Atokiose Škotijos aukštumose įsikūrusiame Sorousongo universitete paprastai studijuoja tik galingiausių korumpuotų šeimų atžalos. Ofelijai ten ne vieta, tačiau gauta stipendija suteikia jai puikią progą ištirti „atsitiktinę“ tėvų mirtį netoli pilies. Jos planas – nekristi kitiems į akis, išsiaiškinti tiesą ir nubausti kaltuosius. 

Reikalai pasisuka netikėta linkme, kai Ofelija susiduria su paslaptinguoju Aleksu Korbo-Grynu. Ji įsitikinusi, kad jis toks pat kaip ir jo milijardierius tėvas, pagrindinis įtariamasis, – pabaisa avies kailyje.

Iki šiol Ofelija kliovėsi tik savimi, bet kai nežinomas kankintojas pradeda ją persekioti, mergina supranta, kad viena Sorousonge neišgyvens. Aleksas tampa jos netikėtu sąjungininku ir alibi. Ofelijos keršto planas susvyruoja – ji ima įsimylėti po kieta išore slypinčią jautrią Alekso širdį.

Ar dabar ji pajėgs sunaikinti Alekso pasaulį? 

PASLAPTIS. ŽMOGŽUDYSTĖ. KERŠTAS. 

SVEIKI ATVYKĘ Į SOROUSONGO UNIVERSITETĄ...

„Nuodingoji nakviša“: tamsiosios akademijos estetika, neapykanta, virstanti meile, galios žaidimai, prikaustantis siužetas, įdomūs personažai, dinamiškas ir aštrus stilius.

Autumn Woods dienomis dirba aviacijos ir kosmoso inžiniere, o vakarais ir savaitgaliais – rašo meilės romanus. Šiuo metu ji gyvena Pietvakarių Anglijoje kartu vyru ir jų šunimi. Jai patinka kurti stiprias pagrindines veikėjas ir tamsaus, sudėtingo charakterio pagrindinius veikėjus romantizuoto kaimo gyvenimo ir tamsiosios akademinės estetikos fone. Kai nerašo ir neskaito, autorė dažniausiai tapo, kepa arba leidžia laiką gamtoje.

Instagram: @autumnwoods.author

TikTok: @autumn.woods.author

Kas yra likimo apdovanotas vaikas? Vieniems tai matematikos genijus, kitiems – tylioji klasės stebėtoja, kuri, net žinodama atsakymą, bijo jį ištarti garsiai, tretiems – penkiolikmetis maištininkas, retai pasirodantis mokykloje. O gal tai uolus pirmūnas, kruopščiai ruošiantis pamokas, viską išmokstantis atmintinai?

Juk kartais ir mums žybteli pavydo kibirkštėlė: „Kaip pasisekė tiems tėvams – jie augina genijų...“

Bet ar tikrai auksas ir pelenuose žiba? Ar tikrai teisinga manyti, kad jie yra ypatingi, taigi ir taip ras savo kelią? Tiesa tokia: auginti gabų vaiką – ne tiek dovana, kiek iššūkis. 

Gabumai negarantuoja nei laimės, nei sėkmės. Gabiems vaikams nerezervuojamos darbo vietų NASA ar Silicio slėnyje. Kad pasiektų tikslų, jiems teks daug dirbti. Teks dirbti ir mums.

Nes mes nesuprantame jų, o jie nesupranta savęs. 

Dėl to reikia juos surasti, atpažinti, padėti jiems augti ir tobulėti arba... bent jau netrukdyti ir augti patiems.

• Ką reiškia būti gabiam?

• Gabūs ar gerai besimokantys?

• Kodėl sunku juos atrasti?

• Kūrybingieji maištininkai

• Gabumus slepiantys vaikai

• Vaikų gabumai – tėvų sunkumai

• Priklausomi nuo sėkmės

• Kodėl gabieji nerealizuoja gabumų?

• Gabūs tarp brolių ir seserų

• Likimo apdovanotųjų tėvystės menas

Esu psichologė, psichologijos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete. Skaitau paskaitas būsimiems psichologams, pedagogams, taip pat tėvams. Nuo 2004-ųjų ypač domiuosi gabių vaikų psichologija ir ugdymu. Šis susidomėjimas atvedė mane į VDU ,,Gifted“ centrą, kur koordinuoju psichologų komandos veiklas.

Jurga Misiūnienė

Kodėl prarandame savo talentus?

Apie 40 procentų gabių vaikų nerealizuoja savo potencialo.

Vienus pražudo nuobodulys, kiti panyra į virtualią realybę, treti slepiasi šešėlyje, kad tik niekas nepastebėtų jų gebėjimų.

Ir kas žino, gal vienas iš jų galėjo atrasti vaistus nuo Alzheimerio ligos, kitas – išspręsti klimato krizę ar pasiekti, kaip šioje planetoje gyventume harmoningiau.

Pasaulinė psichologijos klasika 

Parduota daugiau nei penki milijonai egzempliorių 

Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ 

Tai praktinis gidas kiekvienam, siekiančiam emocinio raštingumo, kuris tiesiogiai lemia mūsų sveikatą, karjerą ir santykius. 

 Visi žino, kad aukštas IQ nėra sėkmės, laimės ar dorybių garantija, tačiau iki pasirodant knygai „Emocinis intelektas“ galėjome tik spėlioti, kodėl taip yra. Danielio Golemano puikus psichologijos ir neurobiologijos sričių tyrimas pateikia stulbinančių naujų įžvalgų apie mūsų „du protus“ –  racionalųjį ir emocinį – bei apie tai, kaip jie kartu formuoja mūsų likimą. 

Remdamasis novatoriškais smegenų ir elgesio tyrimais, Golemanas atskleidžia veiksnius, rodančius, kodėl aukšto IQ žmonės patiria nesėkmių, o vidutinio IQ žmonės pasiekia stebinančių rezultatų. Šie veiksniai – savimonė, savidisciplina, empatija ir kiti – lemia, kitokį supratimą apie tai, ką reiškia būti protingam, ir jie nėra mums duoti nuo gimimo. Nors emocinis intelektas formuojasi per vaikystės patirtis, jį galima puoselėti ir stiprinti visą gyvenimą – tai suteikia tiesioginės naudos mūsų sveikatai, santykiams ir darbui.  

Danielis Golemanas – amerikiečių psichologas, rašytojas, bestselerio „Emocinis intelektas“ autorius, bene žinomiausias šios srities tyrėjas ir propaguotojas.  Daktaro laipsnį įgijo Harvardo universitete ir dvylika metų rašė straipsnius apie psichologijos ir neurobiologijos mokslus laikraščiui „The New York Times“, du kartus buvo nominuotas Pulitzerio premijai. Jam suteiktas Amerikos psichologų asociacijos apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus. Šiuo metu Golemanas yra Amerikos mokslo pažangos asociacijos narys. Taip pat jis parašė knygas „Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą“, „Kodėl medituojame“, ir kt. 

„Įspūdinga savo apimtimi ir gilumu, stulbinanti savo reikšme, knyga „Emocinis intelektas“ siūlo naują požiūrį į pagrindines daugelio šeimų ir visuomenės problemų priežastis.“ 

– Jonas Kabat-Zinnas, „Meditacija kasdieniame gyvenime“ autorius 

„Kokį nuostabų darbą atliko Danielis Golemanas! Jo tyrimai yra puikūs ir apima viską, ką mums reikia žinoti apie emocinio intelekto šaknis, ypač apie ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu suformuotų pagrindų svarbą.“ 

– T. Berry’‘is Brazeltonas, medicinos daktaras 

„Išsamus ir įdomus mokslinių įrodymų apibendrinimas, kuris žmogiškosioms emocijoms grąžina deramą vietą bet kurioje žmogaus prigimties teorijoje.“ 

– Jerome’‘as Kaganas, Harvardo universiteto psichologijos profesorius 

„Išsamiai parašyta, įtikinama knyga, kurioje aiškinama, kas yra emocinis intelektas ir kodėl jis gali būti lemiamas jūsų karjerai.“  

– USA Today 

„Gera žinia darbuotojams, siekiantiems karjeros pažangos, [ir] signalas organizacijoms bei korporacijoms.“  

– The Christian Science Monitor 

„Pamirškite IQ. Protas gali būti naudingas, kaip ir socialinė klasė bei sėkmė, tačiau norint numatyti, kas pasieks sėkmės bet kurioje gyvenimo srityje, svarbiausia yra emocinis intelektas.“ 

– Good Housekeeping 

„Įtikinamas argumentas, kad išmintis yra daugiau nei tik IQ.“ 

– Daily Mail 

„Puikiai parašytas ir praktiškas vadovas apie emocijas, pasižymintis puikiu stiliumi ir aprėptimi.“ 

– Financial Times 

„Nuostabi... Perskaitykite. Ji tikrai ypatinga.“

Chris Whitaker

„Iš tiesų nuostabus, širdį paliečiantis romanas. Negalėjau jo padėti į šalį.“

Ann Napolitano

„Meistriškai parašyta, išmintinga ir švelni... Visiškai originali.“

Jojo Moyes

1987 ieji. Po didžiulės audros Kora su dukrele patraukia užregistruoti sūnaus gimimo. Jos vyras tikisi, kad ji laikysis tradicijos ir pavadins kūdikį jo vardu. Tačiau ar teisinga, kad jos vaikas paveldėtų vardą iš kelias kartas dominuojančių, valdingų vyrų? Jos pasirinkimas nulems visos šeimos gyvenimo kryptį.

Praėjus septyneriems metams, jos sūnus vadinamas Lokiu – vardą parinko sesuo tikėdamasi, kad brolis užaugs drąsus ir dosnios širdies. O gal jis Džulianas – tai vardas, kurį motina nešiojosi širdyje trokšdama, kad sūnus taptų savarankiška asmenybe. O gal jis Gordonas, pavadintas tėvo garbei ir auginamas jo žiaurumo šešėlyje, – tik ar įmanoma nepakartoti ir jo likimo?

Tai jautri ir vilties kupina istorija apie tris vardus, tris gyvenimo versijas ir begalines galimybes, kurias gali įžiebti vienintelis sprendimas.