Alma littera

Vaikams nuo 8 metų

PASINERKITE Į PASAKOJIMĄ APIE ATRADIMUS IR VAIZDUOTĘ, KURIO ĮVYKIAI KLOSTĖSI IKI ČARLIO IR ŠOKOLADO FABRIKO…

Geriausi dalykai pasaulyje prasideda nuo svajonės.

Nuo pat vaikystės Vilis Vonka svajojo gaminti šokoladą ir dalytis juo su pasauliu.

Suaugęs jis atvyksta į plačiai pagarsėjusią Gurmanų Galeriją pasiryžęs kąsnelis po gardaus kąsnelio pakeisti pasaulį.

Tačiau Vilį persekioja pavydžių šokolado meistrų trijulė, jis pakliūva į spąstus ir atrodo, kad jam gresia visą gyvenimą praleisti liejant prakaitą skalbykloje, todėl prireiks žiupsnelio sėkmės ir kur kas daugiau magijos bei naujų draugų pagalbos, kad jis įgyvendintų tai, kas buvo lemta.

Nes jei esi Vilis Vonka, viskas įmanoma.

Šis gardus pasakojimas apie svajones, draugystę ir šokoladą sukurtas pagal kino filmą „Vonka“, kurį režisavo Paulas Kingas, sukūręs šią istoriją ir kartu su Simonu Farnaby parašęs scenarijų.

Pasakojimą į knygos puslapius perkėlė bestselerių autorė Sibéal Pounder. 

Namai ten, kur širdis...

„Vitjerų šeima“ – tai širdį sušildanti istorija apie šeimos, namų ir buvimo savimi svarbą.

Prestonas ir Konstancija Vitjerai visą gyvenimą kūrė šiltus namus savo šešiems vaikams prabangiame, gražiame, istoriniame Manhatano name. Tačiau per kasmetinę slidinėjimo kelionę Alpėse smogia tragedija, ir suaugę Vitjerų vaikai pirmą kartą be tėvų turi susirinkti vaikystės namuose. Kiekvienas jų turi savo kovų: byranti santuoka, vienatvė, verslo sunkumai, asmeniniai iššūkiai ir klaidūs gyvenimo pasirinkimai.

Siekdami išlaikyti šeimą, keturi vyresnieji privalo atidėti į šalį asmenines problemas ir sielvartą, remti vienas kitą ir jaunesniuosius brolį bei seserį. Sprendimas parduoti namą su visais brangiais, į sienas įsigėrusiais prisiminimais atrodo tarsi dar vienas skaudus praradimas. O gal yra ir kitas kelias?

Priversti susitelkti vienas į kitą, broliai ir seserys atranda, kad net sunkiausiais laikais šeima gali būti stipriausia atrama ir galbūt suteikti gyvenimui visiškai naują kryptį. Kas, jei ne šeima, gali pagydyti širdis išbandymų ir skausmo akivaizdoje?

Magijos baimė kamuoja karo nuniokotą Anvivną. Mišrūnai – žmonės, turintys fėjų kraujo, tokie kaip Rija Flitvud, – pašalinami vos pastebėti. Tačiau jos egzekuciją nutraukia netikėtas gelbėtojas – paslaptingasis komandoras Dalgis, daug baisesnis už jos žudikus. Naujo priešo gniaužtuose Rija kovoja dėl išlikimo nederlingose Šiauržemėse. Tačiau kuo toliau nuo namų atsiduria, tuo labiau supranta, kad anaiptol viskas yra ne taip, kaip atrodo, – nei jos baisusis pagrobėjas, nei maras, niokojantis jos mirštančią karalystę, nei ji pati.

Nes Rija nėra paprasta mišrūnė. Keista žymė jai ant krūtinės ir vėjas, kurį ji instinktyviai geba iškviesti, reiškia, kad ji – viena iš keturių sielų, turinčių stichijų galios ženklą, ir jai lemta atkurti magijos pusiausvyrą... arba mirti to siekiant.

Įvaldyti viduje slypinčią galią nėra sunkiausias uždavinys. Aistra vyrui, kuriuo Rija negali pasitikėti, liepsnoja taip aršiai, kaip jos krūtinėje siaučianti audra, ir nekantrauja ištrūkti. Rija turi pasirinkti: užgesinti liepsnas... arba leisti joms ją praryti.

Šiame užburiančiame romane kunkuliuoja magija, romantika ir nuotykiai: jauna mergina vėl įžiebia senovinės pranašystės žarijas, sukeldama audrą, galinčią išgelbėti jos karalystę... arba visus pasmerkti.

„Vėjo valdovė“ – meistriškas epinės fantazijos ir jaudinančios romantikos derinys.“ – Thea Guanzon

Julie Johnson – „Sunday Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi romano „Vėjo valdovė“ autorė. Kai nerašo, Julie dažniausiai galima rasti sėdinčią paplūdimyje netoli savo namų gimtajame Masačusetse, keliaujančią, geriančią per daug kavos ir knygos puslapiuose vengiančią realybės. Debiutinį romaną ji išleido spontaniškai, prieš pat paskutinius studijų metus kolegijoje, ir niekada nesigailėjo tokio sprendimo. Nuo tada ji išleido dar dvidešimt romanų, kurie buvo išversti į daugiau nei dešimt užsienio kalbų ir pateko į bestselerių sąrašus visame pasaulyje.

Jaunimui nuo 15 metų

LONDONAS, 1923-IEJI. Danguje skraido drakonai, gatvėse siautėja protestai, o Vivjena nesijaudina. Ji laikysis taisyklių, gaus galimybę atlikti vasaros praktiką, skirtą drakonų kalbų studijoms, pasižymės sumanumu ir geru būdu ir pasirūpins, kad jos jaunėlei sesutei nė už ką netektų augti Trečioje klasėje. Jai tereikia išvaduoti vieną drakoną.

Vidurnaktį Vivjena sukelia pilietinį karą.

Jos tėvai suimti, sesuo dingusi, o ji pati pristatyta į Blečlio parką dirbti Kodų nulaužimo skyriuje – jeigu jai pavyks, kartu su šeima galės grįžti namo. Jei ne, visų laukia mirtis.

Atrasdama slaptos drakonų kalbos paslaptis, Vivjena supranta, kad trapus Taikos susitarimas tarp žmonių ir drakonų, yra nesąžiningas, o pavojingas jos darbas gali ją pačią pražudyti.

„Drakonų kalba“ – fantastinis romanas, kurio neįmanoma paleisti iš rankų, akimirksniu tapęs bestseleriu. Drakonai, galybė siužeto vingių, išdavysčių, apsimetėlių pinklės ir jaudinančios uždraustos meilės žybsniai pakerės „Ketvirtojo sparno“ gerbėjus.

„Šį romaną būtina perskaityti, jis ne tik turi įtraukiantį siužetą, bet ir iškelia žodžių bei empatijos svarbą susiskaldžiusiame pasaulyje.“ – School Library Journal

„Draugystė, romantika, lingvistikos ir kovotojų šnipinėjimo subtilybės, persmelktos distopiškos atmosferos ir galybės drakonų – taip galima apibendrinti išdavysčių, nevilties ir ambicijų kupiną epą.“ – Publishers Weekly

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno jų apsupta dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir ši tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Įgijusi Bato Spa universiteto Jaunimo literatūros magistro diplomą, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

„Mirtingieji“ – visų laikų tarptautiniu mastu sėkmingiausias suomių literatūros debiutas, nuo pasirodymo 2023-aisiais jau išverstas į 28 kalbas.

Torch-Bearer Prize, Finlandia Prize nominantė, Helsingin Sanomat Literature Prize apdovanojimas už geriausią debiutą

„Užburianti. Kone mitiška. Ši reikšminga ir jaudinanti knyga apie prarastas istorijas ir gyvybes mane prikaustė savo magija.“ – Essie Fox, The Fascination autorė

„Tai gražiai sudėtas pasakojimas, gilus ir reikšmingas kaip pati jūra.“ – Phillip Hoare, knygos William Blake and the Sea Monsters of Love autorius

„Mirtingieji“ – tris šimtmečius apimantis, kvapą gniaužiantis romanas apie žinių alkį, ugningas ambicijas, žmogaus ir gamtos susidūrimą.

1741 m. gamtininkas Georgas Wilhelmas Stelleris leidžiasi į ekspediciją su kapitono Beringo įgula ieškoti jūrų kelio iš Azijos į Ameriką. Ekspedicijai žlungant, šį tikslą keičia kitas, netikėtas ir stulbinantis: pasauliui pristatyti naujai atrastą švelniąją jūrų milžinę, jūrų karvę.

1859 m., Rusijai priklausanti Aliaska. Naujai paskirtam gubernatoriui šiame pasaulio užkampyje tenka sukti galvą, kaip pasirūpinti savo ką tik sukurta šeima, ligota iš už jūrų marių atsiųsta seserimi, ir dar atsiskaityti už iškasenų ir medžiojamų gyvūnų skurdų kraštą. Jo išsigelbėjimu tampa jau šimtą metų išnykusiu laikomo jūrinio žinduolio griaučiai. O po dvejų metų vyrų valdomą mokslo pasaulį sudrebina moteris, pasamdyta įamžinti šį gyvį istorijoje.

Galiausiai 1952 m. keliamės į Helsinkio zoologijos muziejų, kurio talentingiausiam restauratoriui tenka užduotis atgaivinti jau išnykusios jūrų karvės griaučius, įkvėpsiančius būsimų kartų vaizduotę. Tik ar žmogus pajėgus išgelbėti gamtą nuo savęs paties?

Fenomenalaus bestselerio „Istorijų sergėtoja“ autorė Sally Page pristato nepaprastai gražų ir žavų romaną, kupiną paslapčių, tik ir laukiančių, kada gi jos bus atskleistos…

Džo Sorsbi naujas gyvenimo skyrius prasideda dabar... Slėpdamasi nuo praeities, ji sutinka padirbėti jaukioje dėdės Vilberio raštinės reikmenų parduotuvėlėje. Tarp šiluma dvelkiančių medinių lentynų pirkėjai čiupinėja spalvotas užrašų knygeles ir rašinėja savo mintis, leidžiančias žvilgtelėti į jų gyvenimus. Tai bent trumpam numaldo sudaužytą Džo širdį.

Kai susipažįsta su Ruta, vikare, pabėgusia nuo mįslingos praeities, ir Malkolmu, įžengusiu į aštuntą dešimtmetį ir vis dar ieškančiu savęs, Džo staiga suvokia – ji ne viena.

Tai, ką šiuodu žmonės turi papasakoti apie save, gali pakeisti Džo gyvenimą, jei tik ji juos įsileis į savo širdį.

Tobula dovana knygų mylėtojams, romano „Istorijų sergėtoja“ ir Evie Woods „Dingusio knygyno“ gerbėjams. Tai puikus romanas apie paslaptis ir galimybes iš naujo pradėti gyvenimą bei draugystę, užgimstančią pačiose netikėčiausiose vietose.

Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba?

Tada gerai – esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima.

Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save.

Duok man ranką. Oho, kaip smarkiai plaka tavo širdis!

Apie ką su tavimi kalbėsiuosi šioje knygoje, spinduliuojančioje gyvenimo džiaugsmu?

• Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos – mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio.

• Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje.

• Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių – vienišų ir ne – bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį.

• Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save.

• Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi... iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų g y v e n t i.

• Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?

Informacija vartotojui

- Ši knyga priklauso nesteroidinių antibobinių knygų grupei.

- Skirta silpno ir vidutinio laipsnio subobėjimo simptomams mažinti.

- Galima skaityti nevalgius, taip pat kartu su maistu ir gėrimais.

- Skaitant knygą ir dvi savaites po rekomenduojama vengti bendravimo su abiejų lyčių bobomis.

- Pasireiškus šalutiniam poveikiui (nenumaldomam norui pakeisti pasaulį) arba atsinaujinus subobėjimo sindromui (perdėtam dėmesiui televizoriui, pomidorams ir anūkams, taip pat nutukimui), nesikreipti į gydytoją ar vaistininką. Giliai įkvėpti, iškvėpti ir perskaityti dar bent vieną knygos puslapį.

- Jei perskaičius visą knygą, per tris dienas savijauta nepagerėjo, rekomenduojama įdėmiai pažiūrėti į veidrodį.

Iš Rūtos gyvenimo atradimų

• Kad tu pati taptum vaivorykšte, tau nieko nereikia daryti. Tik lietuje atsisukti į saulę.

• Kad ir koks būtų tamsos greitis, šviesos greitis didesnis.

• Užtrunka ilgus dešimtmečius, kol pagaliau tampi jaunas.

• Vienatvė yra Dievo bausmė už nusikaltimus, kurių nesi padaręs.

• Po visų klajonių, po visų sutiktų vyrų tikrai žinau, ko moteriai reikia. Emocinio stabilumo ir geros širdies.

Rūta Vanagaitė – rašytoja, prodiuserė, legendinio festivalio LIFE sumanytoja, projektų „Pagauk kampą“, „Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ autorė. Jos knygos „Ne bobų vasara“, „Mūsiškiai“, „Jis“ ir kitos sulaukė didelio populiarumo, taip pat ir prieštaringų vertinimų. „Ne boboms“, parašyta Ispanijoje, – aštuntoji autorės knyga.

Kūrinys išverstas į 21 kalbą ir pelnė Reader’s Digest bei Washington Post geriausios metų knygos titulą.

„Iš dalies Vilis Vonka, iš dalies magiškasis realizmas ir labai jaudinanti... Ji priminė man, kad net užaugęs, jei gerai ieškosi, savo viduje vis dar rasi vaiką.“ Jodi Picoult

Suprantate, tai istorijos kuria mus. Mes ką nors perskaitome ir tai mus sujaudina, paliečia širdį, mums prakalba, o tada... tada mus keičia.

Skaudžią vaikystę be tėvų meilės Liusei ištverti padėjo „Laikrodžių salos“ knygų serija. Kruopelytė magijos iš šių knygų merginai praverstų ir dabar, sulaukus dvidešimt šešerių ir taupant kiekvieną centą, nes jos didžiausia svajonė dirbant mokytojos padėjėja – įsivaikinti vieną savo mokinių, našlaičiu tapusį Kristoferį. Tačiau kai po ilgų metų tylos jos mylimiausių vaikystės knygų autorius grįžta su nauju kūriniu ir paslaptingu kvietimu skaitytojams įsitraukti į žaidimą jo saloje ir taip laimėti vienintelį knygos egzempliorių, mergina žino, kad tai – jos gyvenimo šansas, kurio nevalia praleisti. Tačiau varžovai gudrūs, knygos iliustratorius pavojingai žavus, o pats rašytojas nenuspėjamas... Tad viskas bus dar sudėtingiau, nei Liusė tikėjosi.

„Norų žaidimas“ – knyga, kurios magija skaitytojų lyginama su „Čarliu ir šokolado fabriku“. Tai tikra dovana mūsų širdyje gyvenančiam vaikui.

„Gudru, tamsu ir viltinga... Tai meilės laiškas skaitymui ir vaikystės istorijoms, kurios mus ir užaugusius dar ilgai veikia.“ V. E. SCHWAB, New York Times bestselerių autorė, parašiusi „Nematomą Adės Laru gyvenimą“

Šachmatų istorija. Kruiziniame laive grupelė keleivių meta iššūkį pasaulio šachmatų čempionui – pakviečia sužaisti partiją. Iš pradžių grupelė pralaimi didmeistriui, bet netikėtai jiems į pagalbą ateina paslaptingas nepažįstamasis – ima pašnibždomis patarinėti, ir šansai išsilygina. 

Tai įtempto siužeto dramatiškas pasakojimas apie maniją ir genialumo kainą.

Kelionė į praeitį. Po devynerių metų, praleistų kare, Liudvigas pagaliau sugrįžta ir sutinka moterį, kurią aistringai mylėjo ir kuri buvo pažadėjusi jo laukti. Tačiau abu jau gerokai pasikeitę... O gal jų meilė tebėra gyva nepaisant sunkumų, išdavysčių ir laiko? 

Jaudinantis pasakojimas apie nostalgišką ilgesį ir trapų meilės grožį.

Jausmų sumaištis. Rolandas universitete sutinka dėstytoją, kuris įtraukia jį į literatūros ir žinių pasaulį. Bet staiga Rolandui ima atrodyti, kad šis nepaprastas žmogus nežinia kodėl jo nekenčia. Tikroji šių jausmų priežastis visiems laikams pakeis abiejų vyrų gyvenimą.

Stefanas Zweigas (1881–1942), austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas, – vienas skaitomiausių XX a. pradžios Europos rašytojų („Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, „Nepažįstamosios laiškas“, „Permainų svaigulys“). Jo kūriniai – su psichologine potekste, įtaigūs, įtempto siužeto, atskleidžiantys žmonių aistras bei silpnybes. Universalios rašytojo gvildenamos temos nepraranda aktualumo ir šiandien.

Skaitytojams nuo 14 m.

Heizelė Trepas visada jautėsi kitokia nei jos broliai ir seserys. Tryliktasis vaikas, tėvų pažadėta vienam iš dievų, vaikystę praleidžia laukdama, kol jos krikštatėvis – Merikas, mirties dievas – ateis ir pasiims ją su savimi.

Pagaliau pasirodęs, jis atskleidžia savo planus: Heizelė turi tapti didžia ir garsia gydytoja. Merikas ją apdovanoja gebėjimu akimirksniu atrasti vaistą, kokio reikia ligoniui. Tačiau kiekviena dovana turi savo kainą…

Heizelė taip pat regi, jei ligonis jau priklauso mirties karalystei, ir privalo užbaigti jo kančias… visiems laikams. Persekiojama nužudytųjų šmėklų, Heizelė trokšta pabėgti. Tačiau likimas atveda ją į karališkuosius rūmus, kur ji sutinka Leopoldą – lėbautoją princą, niekinantį visus ir viską. Heizelė susiduria su sunkiausiu pasirinkimu: gelbėti mirties ženklu pažymėtą karalių ar paklusti likimui? Ji žino, ką turi daryti. Ir žino, ko trokšta jos širdis. Kas nutiks, jei ji pasipriešins mirčiai?

Apdovanota stulbinama vaizduote, Erin A. Craig sukūrė kvapą gniaužiančią istoriją. Ką reiškia nugyventi prasmingą gyvenimą? Ir kaip mes pateisiname neįmanomus sprendimus, daromus dėl tų, kuriuos mylime?

„Tryliktasis vaikas“ – knyga, kurią privalo perskaityti visi romantinės, tamsios ir epinės fantastikos gerbėjai.

Erin A. Craig yra parašiusi The New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje pabuvojusias knygas „Druskos ir sielvarto namas“, „Smulkios paslaugos“ ir „Seni pražūties namai“. Autorė nuo mažens mėgo pasakoti istorijas. Baigusi Mičigano universitetą, kur įgijo scenografijos ir teatro bakalauro laipsnį, ji dirbo teatro vadybininke – koordinavo tragiškas operas su kuprotais veikėjais, spiritizmo seansais ir klounais žudikais, kol galiausiai nusprendė pati rašyti ne mažiau šiurpius pasakojimus knygų puslapiuose. Erin – aistringa skaitytoja, nebloga siuvinėtoja, pašėlusi krepšinio gerbėja bei rašomųjų mašinėlių kolekcionierė, su vyru ir dukra gyvena Vakarų Mičigane. Daugiau apie ją sužinosite apsilankę svetainėje erinacraig.com

„Craig ir vėl dovanoja užburiantį šedevrą. Mėgavausi kiekviena akimirka!“

– Lauren Blackwood, The New York Times bestselerio „Už šių nuodėmingų sienų“ autorė