Alma littera

Melai dar tik prasidėjo.

Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.

Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų...

Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.

Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.

Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime? 

Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.

Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. 

Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.

Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame...

Nepamirštama, juokinga ir giliai jaudinanti istorija apie keturis paauglius, kurių draugystė sukuria tokį stiprų ryšį, kad po dvidešimt penkerių metų pakeičia visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimą.

Dėl jos jis sudegintų visą pasaulį... 

O ji ketina jo pasaulį paversti pelenais.

Ofelija Vinters trokšta keršto.

Atokiose Škotijos aukštumose įsikūrusiame Sorousongo universitete paprastai studijuoja tik galingiausių korumpuotų šeimų atžalos. Ofelijai ten ne vieta, tačiau gauta stipendija suteikia jai puikią progą ištirti „atsitiktinę“ tėvų mirtį netoli pilies. Jos planas – nekristi kitiems į akis, išsiaiškinti tiesą ir nubausti kaltuosius. 

Reikalai pasisuka netikėta linkme, kai Ofelija susiduria su paslaptinguoju Aleksu Korbo-Grynu. Ji įsitikinusi, kad jis toks pat kaip ir jo milijardierius tėvas, pagrindinis įtariamasis, – pabaisa avies kailyje.

Iki šiol Ofelija kliovėsi tik savimi, bet kai nežinomas kankintojas pradeda ją persekioti, mergina supranta, kad viena Sorousonge neišgyvens. Aleksas tampa jos netikėtu sąjungininku ir alibi. Ofelijos keršto planas susvyruoja – ji ima įsimylėti po kieta išore slypinčią jautrią Alekso širdį.

Ar dabar ji pajėgs sunaikinti Alekso pasaulį? 

PASLAPTIS. ŽMOGŽUDYSTĖ. KERŠTAS. 

SVEIKI ATVYKĘ Į SOROUSONGO UNIVERSITETĄ...

„Nuodingoji nakviša“: tamsiosios akademijos estetika, neapykanta, virstanti meile, galios žaidimai, prikaustantis siužetas, įdomūs personažai, dinamiškas ir aštrus stilius.

Autumn Woods dienomis dirba aviacijos ir kosmoso inžiniere, o vakarais ir savaitgaliais – rašo meilės romanus. Šiuo metu ji gyvena Pietvakarių Anglijoje kartu vyru ir jų šunimi. Jai patinka kurti stiprias pagrindines veikėjas ir tamsaus, sudėtingo charakterio pagrindinius veikėjus romantizuoto kaimo gyvenimo ir tamsiosios akademinės estetikos fone. Kai nerašo ir neskaito, autorė dažniausiai tapo, kepa arba leidžia laiką gamtoje.

Instagram: @autumnwoods.author

TikTok: @autumn.woods.author

„Nuostabi... Perskaitykite. Ji tikrai ypatinga.“

Chris Whitaker

„Iš tiesų nuostabus, širdį paliečiantis romanas. Negalėjau jo padėti į šalį.“

Ann Napolitano

„Meistriškai parašyta, išmintinga ir švelni... Visiškai originali.“

Jojo Moyes

1987 ieji. Po didžiulės audros Kora su dukrele patraukia užregistruoti sūnaus gimimo. Jos vyras tikisi, kad ji laikysis tradicijos ir pavadins kūdikį jo vardu. Tačiau ar teisinga, kad jos vaikas paveldėtų vardą iš kelias kartas dominuojančių, valdingų vyrų? Jos pasirinkimas nulems visos šeimos gyvenimo kryptį.

Praėjus septyneriems metams, jos sūnus vadinamas Lokiu – vardą parinko sesuo tikėdamasi, kad brolis užaugs drąsus ir dosnios širdies. O gal jis Džulianas – tai vardas, kurį motina nešiojosi širdyje trokšdama, kad sūnus taptų savarankiška asmenybe. O gal jis Gordonas, pavadintas tėvo garbei ir auginamas jo žiaurumo šešėlyje, – tik ar įmanoma nepakartoti ir jo likimo?

Tai jautri ir vilties kupina istorija apie tris vardus, tris gyvenimo versijas ir begalines galimybes, kurias gali įžiebti vienintelis sprendimas.

Šįkart ji neprašė kortų sušildyti. Dėliojo lėtai, vieną po kitos, tylėdama, kol nuklojo pusę stalo, ir pagaliau pakėlė akis.

– Blogai, – ištarė tik vieną žodį.

Sibilė apmirė. Net kojas pakirto. Fredos akys keistai blizgėjo ir atrodė dar mįslingesnės nei įprastai, kaip kažką išties baisaus žinančio žmogaus.

Sibilė, išgyvenanti santykių krizę, kreipiasi į socialiniuose tinkluose itin populiarią būrėją raganą Fredą ir ši jai išpranašauja lemtingą susitikimą su didžiąja gyvenimo meile. Raganos pranašystė pildosi – mergina sutinka charizmatiškąjį Artūrą ir jį įsimyli. Tačiau aktoriumi prisistatančio vyro praeities paslaptys kelia nerimą. Ar išaiškėjus tiesai Sibilė bus pajėgi tai ištverti?

„Kartais tam, kad išjudėtum į priekį, pakanka mesti monetą. Kartais tereikia draugiško padrąsinimo. Kartais – išskaityto „ženklo“. Ne visada ir ne visi žmonių sprendimai yra tik logiški ir racionalūs, bet tai anaiptol nereiškia, kad nelogiški sprendimai yra klaidingi. Gindie, neretai net priešingai. Tai kodėl nesikreipus į raganą Fredą?“ – klausia autorė.

Iš tiesų šis skaitytojo iki paskutinio puslapio nepaleidžiantis romanas netgi ne apie raganą. Jis – pirmiausia apie meilę, apie mėginimą pergudrauti likimą, apie graužatį, kerštą ir pavojus išperkant kaltę.

Jurgita Noreikienė – žurnalistė, redaktorė, vertėja, kelių knygų autorė. Jos kuriamos istorijos įsuka į dramatiškų įvykių ir paslapčių verpetą, veikėjai, kovodami už savo jausmus, priversti spręsti sudėtingas etines dilemas ir daryti lemtingus žingsnius.

Ar gali žmogaus gyvenimas grįžti atgal ir pradėti rausti sau vagą iš naujo, kitoje vietoje?

„Romanas yra neprilygstamas realistinio vaizdavimo stiprumu ir įtaiga... Kūrinys paperka tikrumu, dramatizmu, turtinga kalba.“

Prof. Elena Bukelienė

Kuršėnų krašto ūkininkų šeimoje gimusios Viktorijos likimas nelepino. Nuo mažų dienų padėdama tėvams ji sukosi alinančių darbų verpetuose. Atrodė, kad gyvenimas – tik kieta ranka šeimyną valdančios mamos pavedimai, juodas neišvargstamas vargas, pasninkai ir malda, kviečianti susitaikyti su tuo, ką duoda Dievas. Tačiau net ir didžiausi sunkumai kantrios mergaitės nepalaužė. 

Tvirtas sunkaus, bet stabilaus gyvenimo pamatas suaižėjo, kai tėvai nusprendė, kad Viktorijai metas tekėti. Išleista už nepažįstamo, niūraus ir grubaus vyro ji pirmą kartą suabejojo, ar toks ir turi būti gyvenimas. Tačiau XX a. pradžios Lietuvos kaime alternatyvų nebuvo – ir Viktorija, it galingos tėkmės nešama skiedra, lėkė pirmyn akmenuota savo likimo upe. Ar moteris ras jėgų ir drąsos pasukti prieš srovę?

2003 m. pirmąkart išleisto romano „Likimo upė“ autorius Apolinaras Čepulis gimė 1933 m. Akmenaičių kaime, Kuršėnų rajone, prie Ventos. Kaimo kasdienybė, žmonių vargai ir santykiai jam buvo gerai pažįstami, todėl romane atgyja kaimo žmonių gyvenimo vaizdai, žemaičių krašto koloritas, spalvinga ir autentiška kalba, ryškūs charakteriai, kaimo tradicijos – nuo piršlybų iki laidotuvių. Motinos Viktorijos pasakojimai apie jaunystę, istorinius XX a. įvykius, nuo vaikystės išlikę autoriaus atmintyje ir užrašuose, rado vietą šio sodriu realizmu dvelkiančio, abejingų nepaliekančio romano puslapiuose. 

Jaudinančią Viktorijos gyvenimo istoriją galima palyginti su garsiąja lenkų nobelisto  Władysławo Reymonto epopėja „Kaimiečiai“.

Agathos Christie gerbėjai! Horowitzas siūlo puikią naują klasikinio detektyvo versiją. Romanas romane yra įtraukiantis ir išradingas – tikras užuominų labirintas, slepiantis didelę paslaptį.

„Mėnulio gėlės“ žmogžudystės“ – antroji New York Times bestselerių autoriaus Anthony Horowitzo knyga apie Siuzaną Railand, narpliojančią naują žmogžudystę. Po to, kai išsiaiškino stulbinančias knygos „Apie šarkų žmogžudystes“ paslaptis, ji pasiruošusi išbandyti jėgas dar vienoje painioje byloje.

Palikusi Londoną knygų redaktorė Siuzana kartu su savo draugu vadovauja nedideliam viešbučiui Graikijos saloje. Tačiau gyvenimas nėra toks idiliškas, kaip norėtųsi: išvarginta nuolatinių rūpesčių saloje, kur visi dirba atsainiai, Siuzana pradeda ilgėtis įprasto gyvenimo Londone. 

Taigi kai į svečius atvyksta anglų pora ir papasakoja istoriją apie nusikaltimą, įvykdytą jų viešbutyje tą pačią dieną, kai ten ištekėjo jų dukra Sesilė, Siuzana susidomi. O kai jie pamini, kad Sesilė dingo praėjus kelioms valandoms po to, kai perskaitė detektyvinį romaną „Atikas Piundas imasi bylos“, kurį Siuzana kadaise redagavo, moteris suvokia, kad turi grįžti į Londoną ir išsiaiškinti, kas nutiko.

Raktas į žmogžudystės ir Sesilės dingimo paslaptį, regis, slypi šio romano puslapiuose. Tačiau norėdama įminti Sesilės dingimo paslaptį Siuzana vėl rizikuos gyvybe.

„Kaip sumanu, istorija istorijoje, toji dar kitoje istorijoje. Tikra sėkmė.“ 

Kate Mosse

„Nuostabus galvosūkis: velnioniškai išradingas ir nepaprastai smagus. Tikras šedevras.“ 

Lucy Foley, knygos „Vidurnakčio fiesta“ autorė

Anthony Horowitz (g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko oficialiu Šerloko Holmso istorijos tęsėju. Rašytojas apdovanotas Britų imperijos ordinu už nuopelnus anglų literatūrai.

Kelias į ramybę per skyrybų jausmų audras

„...ant virtuvinio stalo gulėjo ne kasdienis raštelis, kokius darbus nuveikti, o trumpa žinutė: „Aš nusprendžiau skirtis.“ Jokio paaiškinimo. Tik tas šaltas faktas ir tuštuma, staiga užliejusi visą kambarį, ir... visą pasaulį.“

Skyrybos – ne tik teisiniai dokumentai ar turtiniai reikalai. Tai lyg žemės drebėjimas, sukrečiantis jūsų gyvenimo pamatus, paliekantis jus lyg audros blaškomą laivą jūroje be kompaso ir, atrodytų, be kranto.

Ši knyga – ne stebuklinga piliulė, o kelias į erdvę, kuri padėtų saugiai tyrinėti savo jausmus, užmegzti ryšį su savo vidine stiprybe, išmintimi ir atjauta sau. Autorius, pasitelkęs tikras klientų istorijas ir praktinius scenarijus, skyrybas apibrėžia ne kaip nesėkmę ar tragediją, o kaip sudėtingą virsmą, kuriame tenka susidurti su vienatve, pykčiu, kalte ir nežinomybe – su tuo, nuo ko dažniausiai bėgame. Užuot beviltiškai kovojus su realybe, psichologas siūlo tapti smalsiu savo vidinio pasaulio tyrinėtoju, gebančiu ne tik atpažinti emocines audras, bet ir saugiai jose išbūti.

• Dviprasmiški jausmai –„turėčiau išeiti, bet lieku“.

• Tylos siena – „netikiu, kad galime suprasti vienas kitą“.

• Emocinės reakcijos – „sudužęs“, „tuščias“, „įšalęs į ledą“.

• Skyrybos vaiko akimis – „kaip ir kur aš gyvensiu?“

• Socialinis gyvenimas – draugai – tiesiog draugai ar vienos pusės teisėjai ar guodėjai?

• Sveikimas ir tapatybės paieškos –„kas aš esu be jo / jos ir kada vėl galėsiu pamilti?“

Galite išmokti plaukti net ir tada, kai viskas, regis, skęsta.

Sveikatos psichologas Arnoldas Jasiūnas remiasi egzistencinės psichoterapijos požiūriu į žmogaus būtį. Daugiau nei dešimtmetį autorius gilinasi į gyvenimo laikinumą, ateities neapibrėžtumą ir gebėjimą rinktis, kaip gyventi tomis aplinkybėmis, kurios ne nuo mūsų priklauso. Patirtis, įgyta vadovaujant skyrybų krizę išgyvenančių žmonių grupėms, leido jam iš arti pažinti šio virsmo sudėtingumą ir užklumpančius iššūkius.

Tai ne ta istorija, kurią manote žiną. Tai istorija, kurią ilgai laukiau galėsianti papasakoti.

KNYGA, AKIMIRKSNIU TAPUSI „NEW YORK TIMES“ BESTSELERIU! 

„USA TODAY“ IŠRINKTA VIENA GERIAUSIŲ 2025 METŲ KNYGŲ.

Penkiolikmetė Malala Yousafzai, po žiauraus Talibano išpuolio prieš ją staiga atsidūrusi viešumoje, greitai tapo tarptautine ikona, garsėjančia savo drąsa ir vidine stiprybe. Tačiau toli nuo kamerų ir viešumos šurmulio ji metų metus praleido bandydama rasti savo vietą nepažįstamame pasaulyje. Dabar knygoje „Atrasti savo kelią“ – atvirumo, aštraus humoro ir žmogiškos šilumos kupinuose memuaruose – Malala pirmą kartą mums atskleidžia savo gyvenimą už naujienų antraščių.

„Atrasti savo kelią“ – tai istorija apie draugystę ir pirmąją meilę, nerimą ir savęs pažinimą, apie pastangas išlikti ištikimai sau, kai kiti bando primesti savo nuomonę. Joje Malala nužvelgia savo kelią nuo vienišos vidurinės mokyklos moksleivės iki nutrūktgalviškos studentės ir, galiausiai, jaunos moters, susitaikiusios su savo praeitimi. Atvirai pasakodama apie dažnai chaotiškas kasdienybės patirtis – per plauką išlaikytus egzaminus ar susitikimą su savo gyvenimo meile, – Malala mums primena, kad sektini pavyzdžiai nėra tobuli: jie irgi žmonės.

Šie stebinantys memuarai – tai intymus jaunos moters žvilgsnis į savo pačios gyvenimą, patirtys perimant savo likimo vairą ir gilus asmeninis liudijimas apie stiprybę išlikti savimi.

Malala Yousafzai yra švietimo aktyvistė, jauniausia Nobelio premijos laureatė istorijoje ir bestselerių autorė, investuojanti į moterų sporto komandas. 1997 metais gimusi Mingoroje, Pakistane, 2020-aisiais baigė studijas Oksfordo universitete.

Nepaprastai intymi ir labai žmogiška istorija apie neįtikėtiną tapsmą moraliniu autoritetu.

The New York Times

Knyga „Atrasti savo kelią“ atskleidžia asmenybę, slypinčią už simbolio. Tai istorija apie jaunąją Malalą, kuri po išgyvento šaudymo mokosi suprasti, ką reiškia būti laisva moterimi: pirmą kartą matuojasi džinsus, įsimyli, beveik neišlaiko egzaminų ir susiduria su šio išpuolio sukelta trauma, nors paties įvykio ilgą laiką neprisiminė.

NPR

Nuoširdūs, žavūs ir empatiški memuarai moters, kuri yra tokia pat ryžtinga kaip ir jos jaunesnė versija... [Yousafzai] atsiskleidžia kaip autentiškas, ištvermingas balsas ne tik mergaičių švietimo klausimais, bet ir tokiomis temomis kaip psichikos sveikata, santuoka, draugystė, rizika ir jos pasekmės.

Kirkus Reviews (žvaigždute pažymėta recenzija)

Knygoje „Atrasti savo kelią“ Malala pasakoja, kaip ji susigrąžina savo gyvenimo istoriją – atmesdama saugios vaikystės suvaržymus ir staigios šlovės keliamus prieštaravimus.

The Guardian

Skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje 2023 metais 

Seniausios Italijos literatūros premijos „Premio Bancarella“ laimėtoja (2023 m.)

„Alassio Centolibri Prize“ konkurso finalininkė

„Kalbėkim rimtai. Nėra laiškanešių moterų.

– Nebuvo iki šiol, – atsakė Ana.“

1934-ųjų birželį nedidukame Pietų Italijos miestelyje sustoja mėlynas autobusas. Iš jo išlipa vieninteliai keleiviai: iš šalies šiaurės į gimtuosius namus dosnaus dėdės palikimo parviliotas, neslepiantis džiaugsmo Karlas ir „šiaurietė“ Ana, kurią slegia skaudi dukrelės netektis, o ramybės neduoda mintys apie gyvenimą nepažįstamame krašte.

Kaimo gyventojai netrunka pastebėti, kad Ana yra kitokia. Ji nelanko bažnyčios, nesiklauso gandų ir visada sako, ką galvoja. Ji nesitaiksto su Pietų Italijos papročiais, neprisiima moterims skirto tradicinio namų šeimininkės vaidmens ir netgi nusprendžia susirasti darbą – tampa pirmąja „laiškaneše“. 

Daugiau nei dvidešimt metų Ana nematoma gija jungė Lidzanelo kaimo gyventojus ir rinko jų istorijas. Išdidžiai vilkėdama tamsiai mėlyną pašto darbuotojos kepuraitę ir uniformą, moteris pristatydavo į namus jaunų vyrų laiškus iš fronto, emigrantų atvirukus, slaptų meilužių laiškelius. Pati to nesitikėdama, ji pakeitė sustabarėjusį Lidzanelo gyvenimą, tačiau nesugebėjo pakeisti beviltiškai ją įsimylėjusio vyro jausmų.

Su žymiąja Elena Ferrante lyginamos Francescos Giannone romanas „Laiškanešė“ užkariavo Italijos skaitytojų širdis, tapo skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje, o netrukus sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. 

„Francesca Giannone parašė įspūdingą istorinį meilės romaną, dvelkiantį branda ir išmintimi, iš vieno fragmento atkuriantį visą gyvenimo prasmės paveikslą.“ – Io Donna