Jūsų prekių krepšelis tuščias
RSS

Tinklaraščio įrašai, pažymėti „interviu“

Apie rašymą, smurtą ir Hario Hūlės likimą: Jo Nesbø atsako į Lietuvos skaitytojų klausimus 
Apie rašymą, smurtą ir Hario Hūlės likimą: Jo Nesbø atsako į Lietuvos skaitytojų klausimus 

Detektyvų karaliumi vadinamas Jo Nesbø, įtampos kūrimo meistras, Lietuvos skaitytojams atsiskleidžia kaip ironiškas, nuoširdus, savo knygose atviras šiuolaikybei ir laiko ženklams. 

 

Paklaustas, ar naujausio jo romano veiksmas galėtų vykti kur nors Lietuvoje, pavyzdžiui, Trakų pilyje, jis padėkoja už gerą idėją. Atsakydamas į klausimą, kiek procentų autoriaus asmenybės bruožų yra garsiausiame jo sukurtame Hario Hūlės personaže, tik lakoniškai brūkšteli – 73.  

 

Gegužę leidykla „Baltos lankos“ pakvietė skaitytojus užduoti klausimų J. Nesbø, o birželį pasirodė ir nauja jo knyga lietuvių kalba – antrasis apsakymų rinkinys „Žiurkių sala ir kitos istorijos“ (iš norvegų k. vertė Eglė Išganaitytė, redagavo Regina Katkevičienė). 

 

Rinkinyje, kurį literatūrinis žurnalas „Mystery Tribune“ įtraukė į geriausių 2021 m. knygų sąrašą, – penkios istorijos, atskleidžiančios nykų netolimos ateities paveikslą. Kaip ir ankstesniuose J. Nesbø kūriniuose, čia susiduria moralinės dilemos, psichologinė įtampa ir praeities šmėklos. 

 

O dabar kviečiame skaityti J. Nesbø atsakymus Lietuvos skaitytojams – apie rašymo kasdienybę, Hario Hūlės tamsą ir mėgstamiausias vaikystės knygas.  

 

** 

Dievinu Jūsų knygas, perskaitau jas išsyk pasirodžiusias knygynuose! Bet man visuomet kirbėjo klausimas: gyvenate gražioje ir saugioje šalyje, Jus supa malonūs žmonės – kaip Jūsų knygose atsiranda tokios tamsios temos?  

 

Na, man rodos, nesvarbu, gyveni Osle, Niujorke, Karakase, Maskvoje ar Akapulke, – košmarai visur tie patys. Mane labiau įkvepia ne tai, ką matau miestų gatvėse, – nors pasitaiko išimčių, – bet tai, kas vyksta mano galvoje.  

 

Kokia Hario Hūlės savybė autoriui labiausiai nepatinka ir kodėl? 

 

Negaliu pakęsti, kai Haris renkasi neteisingus, neretai destruktyvius kelius, puikiai žinodamas, ką daro, ir netgi jausdamas keistą pasitenkinimą. Tarsi mestų gitarą į sieną vien todėl, kad ji negroja taip, kaip norisi. 

 

Kada suteiksit Hariui Hūlei dvasios ramybę? Vargu ar normalus žmogus galėtų tiek atlaikyti. 

 

Na, kai kurie žmonės tiesiog neturi vidinės ramybės. Haris trokšta tylios, ramios ir beskausmės tamsos, ir jis ją gaus. Galiausiai. 

 

Kaip autorius atlieka „namų darbus“ ruošdamas ir rašydamas naują detektyvą? 

 

Daug skaitau, kalbinu žmones, keliauju į įvairias vietas. 

 

Mėgstamiausia vaikystės knyga? 

 

Kai buvau mažas, mano tėvas, augęs Niujorke, skaitydavo mums amerikietiškas knygas. Man labiausiai patiko Marko Twaino „Heklberio Fino nuotykiai“. 

 

Kodėl vėlyvuosiuose romanuose labai atvirai aprašomos smurto scenos? 

 

Tiesą sakant, manau, kad pastaruoju metu šiek tiek sušvelninau toną. Gal ir klystu. Na, smurto scenų esmė – parodyti, kas stovi ant kortos, kodėl svarbu, kad pabaisa būtų sustabdyta. Žinoma, tai suteikia ir savotišką apsivalymą, gėdingą malonumą mėgaujantis bausme blogiui – tai grožinės literatūros įtampos ir mūsų keršto ištroškusių protų dalis. Šio šiurkštaus, bet labai žmogiško keršto poreikio patenkinimas taip pat yra mūsų civilizuotų teisinių sistemų dalis, nors mėgstame apsimesti, kad ne. 

 

Kadangi šiuolaikinės technologijos vis labiau formuoja mūsų visuomenę, įdomu, ar svarstėte galimybę įtraukti dirbtinį intelektą kaip temą ar siužeto elementą į kurį nors iš būsimų Hario Hūlės romanų ar kitų savo kūrinių. 

 

Manau, kad didžiausia bėda rašant apie technologijų plėtrą – tai, jog dar iki išleidžiant knygą bet kas, ką tik parašysi, bus pasenę. Kita vertus, mokslinės fantastikos žanro kūrinyje galima svarstyti, kokios technologijos laukia ateityje, – esu tai daręs rašydamas apsakymus. 

 

*** 

Štai tokiomis spalvomis lietuvių skaitytojams šį kartą atsiskleidžia J. Nesbø. Ir nors knygų apie tolimesnius Hario Hūlės likimo vingius dar teks palaukti, ištikimiausi skaitytojai jau dabar gali kibti į naujausią detektyvinių istorijų meistro apsakymų rinkinį „Žiurkių sala ir kitos istorijos“. Ne veltui pats J. Nesbø apsakymų rašymą yra palyginęs su tapyba, kai „drobė paliekama skaitytojui, parodant tik keletą eskizų ir linijų, kaip darė ispanų tapytojas Picasso“. Tad autoriaus istorijos – išties įtraukiančios ir paliekančios daug erdvės fantazijai ir moralinių dilemų gvildenimui. 

„Svoriomanija“: ilgoje kelionėje iki taikos su kūnu ir maistu – trys valgymo sutrikimai, skrandžio mažinimo operacija ir ne vieni psichoterapijos metai
„Svoriomanija“: ilgoje kelionėje iki taikos su kūnu ir maistu – trys valgymo sutrikimai, skrandžio mažinimo operacija ir ne vieni psichoterapijos metai
„Aš pati „Svoriomaniją“ vertinu kaip „ko nedaryti“ vadovėlį. Imkite mane kaip blogą pavyzdį, rodykite jį aplinkiniams, kurie rizikuoja žengti mano jau pramintais keliais, ir tiesiog nekartokite mano klaidų, padėkite jų nedaryti savo vaikams ar artimiesiems. Na, o jei tikitės to „stebuklingo būdo“ sulieknėti, labiausiai ir kviečiu knygą perskaityti“, - sako knygos autorė A.Simėnaitė.
Saulina Kochanskaitė: apie svarbiausias leidybos tendencijas, pamatinius klasikos tekstus ir naujus horizontus lietuvių autoriams
Saulina Kochanskaitė: apie svarbiausias leidybos tendencijas, pamatinius klasikos tekstus ir naujus horizontus lietuvių autoriams
Metų pabaigoje jau tapo įprasta su leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktore Saulina Kochanskaite aptarti leidybos sektoriaus aktualijas, užfiksuoti laiko ženklus, pasidairyti plačiau – pasitikrinti, kas naujo ir svarbaus vyksta už Lietuvos leidybos rinkos ribų. Kviečiame skaityti pokalbį apie tai, kokie Lietuvos leidybai buvo praeinantys 2024-ieji ir ko laukti iš ateinančių metų.
T. Vaisetos leidėjas Prancūzijoje: „Jau seniai nieko panašaus nesu skaitęs“
T. Vaisetos leidėjas Prancūzijoje: „Jau seniai nieko panašaus nesu skaitęs“
Audriaus Ožalo pokalbis su prancūzų leidėju Davidu Meulemanu, Prancūzijoje išleidusiu Tomos Vaisetos romaną „Ch“ (prancūziškai „Supplice“, vertė Agathe S.V.Kazakevičius).
Vilma Venckutonytė: audioknygų klausymas – kokybės burbulas kasdienybėje
Vilma Venckutonytė: audioknygų klausymas – kokybės burbulas kasdienybėje
„Man patinka visokios knygos ir pats skaitymas, o audioknygos labai dera su mano gyvenimo vertybėmis, iš kurių man pati svarbiausia – laisvė. Audioknygų klausymas sukuria tokį kokybės burbulą, kuriame norisi būti ir mėgautis į ausį pasakojama istorija“, – sako Vilma Venckutonytė.
D.Rudžinskaitė: „Pasaulietė“ – tarsi skaudžias socialines problemas atskleidęs rentgenas
D.Rudžinskaitė: „Pasaulietė“ – tarsi skaudžias socialines problemas atskleidęs rentgenas
Su knygos „Pasaulietė“ autore Deimante Rudžinskaite kalbamės praėjus lygiai mėnesiui po knygos pasirodymo, antrajam knygos tiražui iškeliavus į spaustuvę. Kas pasikeitė per šį mėnesį, kokių reakcijų knygos autorė sulaukė ir kas ją labiausiai nustebino?
Gelminė Glemžaitė: garsinė knyga – tai kelionė po savo vaizduotę, į kurią pasiimu ir klausytoją
Gelminė Glemžaitė: garsinė knyga – tai kelionė po savo vaizduotę, į kurią pasiimu ir klausytoją
Knygų balsu tapusi aktorė Gelminė Glemžaitė neslepia, kad „Baltų lankų“ audioknygų garsinimas jos akyse prilygsta meditacijai. Jis padeda įsigilinti į skaitomą kūrinį, o klausymas praturtina kasdienybę, padeda daugiau perskaityti.
Pokalbis po Metų knygos rinkimų: kaip išleisti Metų knygą. Po vieną kasmet
Pokalbis po Metų knygos rinkimų: kaip išleisti Metų knygą. Po vieną kasmet
Juk ne mažiau įdomu, ką Metų knygos rinkimai reiškia leidėjams ir leidykloms. Ar leidyklos žino Metų knygos formulę? Nuo ko priklauso knygos sėkmė? Kviečiame skaityti pokalbį su leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktore Saulina Kochanskaite.
Knygas garsinantis aktorius Jurgis Damaševičius: tai tapyba balsu su labai griežtomis taisyklėmis
Knygas garsinantis aktorius Jurgis Damaševičius: tai tapyba balsu su labai griežtomis taisyklėmis
Kas bendra tarp Romaino Gary „Aušros pažado“ leidimo lietuvių kalba ir kultinio Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“? Tikrai ne vien tai, kad sutampa autorių inicialai. Viskas būtų aiškiau, jei nuspręstumėte šias knygas ne perskaityti, o išklausyti. Tuomet išgirstumėte, kad abi leidyklos „Baltos lankos“ išleistas audioknygas skaito balsas, priklausantis aktoriui Jurgiui Damaševičiui.
Antrąją romano dalį pristatantis Mantas Adomėnas: pavyko apčiuopti mūsų regiono Didžiojo Žaidimo ištakas
Antrąją romano dalį pristatantis Mantas Adomėnas: pavyko apčiuopti mūsų regiono Didžiojo Žaidimo ištakas
Apie romano, atkeliaujančio tiesiai į Vilniaus knygų mugę, veiksmo geografiją, didžiąsias paslaptis, herojų likimus ir svarbias geopolitines įžvalgas kalbamės su knygos autoriumi Mantu Adomėnu.