Elektroninės knygos

Civilizacijai grimztant į ilgą šaltą naktį, Sezonas, nešantis vieną pabaigą po kitos, darosi vis tamsesnis. Ypatingų gebėjimų turinčiai Esunai ilga kelionė ieškant dukters užminė naujų mįslių, ir atsirado proga vėl sutikti tą, kurio sutikti ji nebesitikėjo. Esuna gavo prieglobstį Kastrimos komėje, tačiau dingusios dukters nerado. Užtat Kastrimoje yra pasaulį sunaikinęs Alebastras Dešimtžiedis, ir jis dabar prašo padaryti tai, ką gali tik vienintelė Esuna. 

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Už Jemisin pasakojimo slypi mūsų dabarties istorija, mūsų nesėkmės, veiksmai pasikartojančių traumų akivaizdoje ir reakcijos į šiuolaikines aistras ir įtampą.“

NPR (National Public Radio, JAV)

„Išskirtinė knyga <...>. Tiems, kas nekantriai laukė pirmos dalies tęsinio, vienintelis knygos trūkumas bus tai, kad užvertus paskutinį puslapį teks vėl laukti.“

Library Journal

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/a60e8f55-915e-4a29-9cab-54cd831e9773.html

„Akmeninis dangus“ užbaigia distopinės maginės fantastikos trilogiją „Suluošina žemė“. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Mėnulis greitai sugrįš. Ar tai bus žmonijos sunaikinimą, ar dar didesnę katastrofą pranašaujantis ženklas, priklausys nuo dviejų moterų.

Padedama iš Alebastro Dešimtžiedžio paveldėtos fenomenalios galios, Esuna tikisi rasti dukterį Nasuną ir padėti sukurti pasaulį, kuriame nė vienas atstumtasis vaikystėje nebepatirtų pavojaus. Tačiau laiko tam liko nedaug, o ir nuosavas pavidalas kinta taip, kad tenka skubėti.

Nasunos akimis, motina Obeliskų vartus įvaldė per vėlai. Nasuna regėjo pasaulyje tarpstantį blogį ir susitaikė su tuo, ko motina niekada nepripažins: kas sugedę, kartais būna nebeapvaloma ir tegali būti sunaikinta.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Gyvai pavaizduoti veikėjai, įtemptas siužetas ir išskirtiniai autorės gebėjimai kurti įsivaizduojamą pasaulį – visa tai užtikrina įspūdingą pasakojimą.“ – Publishers Weekly

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/2b9f2b55-9000-4f88-b80f-899e583d4f30.html

Gintauto Mažeikio filosofinis psichedelinis romanas pilnas gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijos ir lietuvių mitinių būtybių iki Paracelso idėjų. Į mus panašiausi knygos veikėjai – tai XX a. viduryje JAV gyvenantis lietuvis Matas, dailininkas ir anarchistas, ir jo mylimoji – vudu kultus praktikuojanti mamba Folu. Matas tapo paveikslus, kartais lankosi pas doną Meskalitą, Folu atlieka apeigas, garbina orišą Ešu. Tačiau veiksmas vyksta ne tik Žemėje, bet ir psichinėje Evestroje, gaivališkajame Vajuje, ribinėje Žiojėje.

Pasinėrę į paslaptingą paralelinę erdvę, matome pasaulio lygmenis, reiškiančius dvasines būsenas, sutinkame keisčiausių būtybių. Galime keliauti per šį tekstą kaip per sapną, kartu ir stebėdamiesi, ir atpažindami save. Tai pirmoji „Lilimų knyga“.

Gintautas Mažeikis (gim. 1964) – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, išleido 8 knygas, tarp jų „Renesanso simbolinis mąstymas“ (1998), „Po pono ir tarno. Lyderystės ir meistrystės dialektika“ (2012), „Įsikitinimai. Sąmoningumo metamorfozės“ (2013). „Lilimų knyga“ yra pirmasis autoriaus grožinis kūrinys. 

„Absoliuti askezė leidžia visus priimti vienodai: be jaudulio, bet su išskirtiniu dėmesiu.“
Preambulė, Lilimų knyga

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/5d46c221-5685-4fbd-81cf-6ff855c4e99b.html

„Penktasis sezonas“ – pirma distopinės maginės fantastikos trilogijos „Suluošinta žemė“ dalis. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Šio žemyno vardas – Ramybė. Tai katastrofų kraštas, ir gamtos galios čia naudojamos kaip ginklas. Atsivėrus plyšiui žemėje, pelenai uždengia saulę – civilizacijai gresia žlugimas. Ją išgelbėti galėtų orogenai – žmonės, gebantys sutramdyti stichijas. Esuna – viena iš jų, bet šią paslaptį žino tik keli artimieji. Dabar ji privalo surasti dukrą. Ir nesvarbu, kad pasaulis griūva.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir sudėtingais personažais.

Autorės romanų veikėjus slegia tokio masto negandos, kad sunkiai kiltų net mintis apie pasipriešinimą. Tačiau jie <...> prasiveržia pro slegiančius būties masyvus ir palieka juos kaip išnarą.

„The New York Times“

Jemisin išplečia maginės fantastikos galimybių ribas.

Brian Staveley, maginės fantastikos rašytojas

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/0464f5d6-d018-4d84-a35b-687f2777d616.html

„Trys laukiniai kūnai“ – katalonų poetės, literatūros žvaigždės Evos Baltasar romanų triptichas, pristatantis tris drąsius pasakojimus apie moteris ir šių moterų seksualumo, motinystės, laisvės paieškų patirtį. 

Ironiška ir intelektuali „Permagel“ pasakotoja, nors nuolat bandanti atsiriboti nuo gniuždančio pasaulio ir vis lydima suicidinių minčių, itin užsidegusi tyrinėja savo seksualumą, meną ir literatūrą. Stojiška „Boulder“ protagonistė dirba virėja krovininiame laive ir mėgaujasi askeze, savitu gyvenimo ritmu ir neįpareigojančiu seksu. Jos gyvenimą apverčia islandė Samsa, kurią ji įsimyli, nuseka į Reikjaviką ir sutinka lydėti dirbtinio apvaisinimo procese, tapsiančiame jųdviejų santykių išbandymu. O „Mamut“ pasakojamas iš jaunos, kasdienybe nusivylusios lesbietės perspektyvos. Iš pradžių ji bando slapta pastoti nuo atsitiktinių vyrų, o vėliau išsikrausto į vienkiemį kalnuose, kur ją perkeičia gamtos atšiaurumas, santykis su aplinkiniais gyvūnais ir stipri vienatvė. 

Tai trys įspūdingos poetikos tekstai apie geismą ir malonumą, vienišumą ir bendrystę, įkūnytumą ir savęs paieškas. Trys intymūs, gilūs portretai, savitu, vietomis mitišku stiliumi narstantys vidujybės tamsulius. Trys queer balsai, netelpantys į įprastus rėmus, aršiai ieškantys nepriklausomybės ir tikrumo, suskaldysiančio amžinąjį jų gyvenimų įšalą. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/45e8019b-4a14-4477-b4b1-86a8e8c386de.html 

Ar jos meilė gali jį išgelbėti nuo pražūties?

Įspūdinga ir nepamirštama istorija tęsiama romane „Išlaisvinti 6“ – ketvirtoje tarptautinės „Tik Tok“ sensacijos ir bestselerių serijos „Tomeno vaikinai“ knygoje. Pirmosios meilės galia ir skausmas dar niekad nebuvo tokie gilūs kaip Chloe Walsh nepaprastose istorijose apie žaviuosius Tomeno vaikinus – nuo jų skaitytojai tikrai negalės atsitraukti.

KARTĄ JI JAU JĮ IŠGELBĖJO, BET DABAR LAUKIA DAR DIDESNIS IŠBANDYMAS.

Didesnės maišaties Džojaus Linčo gyvenime nėra buvę. Pasiryžęs iš paskutiniųjų įrodyti esąs vertas vienintelio žmogaus, kuriuo pasitiki, vaikinas bando ištrūkti iš pasaulio, grasinančio viską sunaikinti. Tačiau ar jis įstengs galutinai nepanirti po vandeniu, kai nuolat kankina vidaus demonai?

Nenorėdama numoti ranka į mylimą vaikiną ir geriausią draugą, Ifė Moloi stengiasi neleisti jam susinaikinti. Nerdama į jai visai nesuvokiamą pasaulį, vedama tik širdies, mergina nesutinka nusigręžti nuo Džojaus net tada, kai, atrodo, visi nuo jų nusisuko.

Nepaisydami širdies skausmo ir siaubo akimirkų, Ifė ir Džojus visada vienas kitą palaiko – taip pat ir šįsyk. Kad ir kas nutiktų.

Romano „Išgelbėti 6“ poros vėl laukia likimo posūkiai. „Išlaisvinti 6“ tik dar labiau susistiprins jūsų meilę Tomeno vaikinams ir širdyse paliks neišdildomą įspaudą.

Žiauriai įdomios istorijos apie trylikametį, tapusį ryškiausia futbolo pasaulio žvaigžde, tęsinys!

Leonui „Hammersmith United“ akademija tapo namais, o draugai teikia neįkainojamą paramą, ypač kai gyvenimas švysteli suktų smūgių. Kažkas mėgina apkartinti jo dienas – Leona sulaukia keistų grasinimai ir net apkaltinamas vagyste. Maža to, sėkmė nusisuka ir nuo jo „Kalvių“ komandos. Dabar ant kortos pastatyta komandos ateitis... Žaisti futbolą smagu, Leonas tam gimęs, tačiau futbolo pasaulio užkulisiuose kartais vyksta nešvarūs dalykėliai.

Konkurencija ir intrigos, draugystės ir išdavystės, noras būti geriausiam ir nesėkmių baimė susipina šioje meistriškai parašytoje knygoje.

Pirma serijos dalis „Nerealusis Leonas“ 2024 metais pelnė Topelijaus apdovanojimą už geriausią metų knygą jaunimui Suomijoje.

Jukka Behm (g. 1973) – suomių vaikų ir jaunimo knygų rašytojas, už savo kūrybą pelnęs ne vieną įvertinimą. Jo knyga „Nerealusis Leonas“ buvo pastebėta skaitytojų ir kritikų, sulaukė vertimų į užsienio kalbas. 2025 m. „Nerealusis Leonas“ buvo nominuotas Adomo Druktenio premijai už geriausią metų vertimą paaugliams bei įtrauktas į geriausių verstinių knygų vaikams ir paaugliams sąrašą. 

„Roma pilna atradimų. Jie padeda lopyti žinojimo spragas, kursto vaizduotę, žadina kūrybingumą, tiesiog džiugina. Jais norisi dalytis“, – sako knygos autorės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė, praleidusios šiame mieste ne vienerius metus.

„Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją – keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai.

Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.

Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir rašytojas, akademinių studijų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, romanų „Kraujo kvapas“ ir „Agentė“ autorius. Istoriniuose tyrimuose ir romanuose daug dėmesio skyrė žvalgybos tarnybų veiklai, studijoje „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pabrėžė žvalgybos ir žvalgo mito reikšmę šiuolaikinei Vakarų kultūrai. „Žvalgyba Vakaruose“ pratęsia šios sąsajos svarstymą.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.

Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.

Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.

Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai.

Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Juos mėgdžiodami miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmė lenkti nugarą, vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis. 

Nuo pasirodymo 2007-aisiais šis romanas spėjo nuvinguriuoti per visą Europą – išverstas į prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų, rusų, suomių, vengrų, olandų, danų, čekų, latvių kalbas ir netgi setų, Estijos tautinės mažumos, dialektą; pelnė prestižinių apdovanojimų ir Estijoje, ir užsienio šalyse, o autoriui – įdomiausio šiuolaikinio estų rašytojo vardą. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių. 

2014 m. Prancūzijos literatūros premijos: Le Grand Prix de l’Imaginaire už geriausią metų verstinę fantastinės literatūros knygą ir Les mots d’Or de la francophonie už geriausią metų verstinę knygą

2008 m. Eduardo Vildės literatūros premija

2008 m. Stalker fantastinės literatūros premija

Andrus Kivirähk (g. 1970 m. Taline) – estų prozininkas, dramaturgas, scenaristas, taip pat kuriantis ir vaikams. Pastaruoju metu dirba skiltininku didžiausiame Estijos dienraštyje „Eesti Päevaleht“. Įvairiažanrė Kivirähko kūryba pagerbta daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru.

Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime. „Mylimi kaulai“ – pirmasis autorės romanas, skirtas suaugusiesiems.

„Šūdas. Basta, fin, the end. Visas pasaulis toliau suksis be manęs. Taip vyksta dalykai.“

O ką, jeigu vieną dieną jūsų miestas virstų bekraščio sniego ir šalčio kalėjimu? Jei mokyklos rūsio tamsoje sutiktumėt patį Velnią, o baltai apsigobusi Giltinė atkeliautų gerokai anksčiau, nei tikėjotės?

Šių dienų Vilnius. Šešiolikmečiai Gabija ir Gedas mokosi Dailės mokykloje. Abu jie – labai skirtingi ir abiem vienu metu ima dėtis keisti dalykai. Beužgimstantys jausmai netikėtai lemia dviejų pasaulių – realaus ir anapusinio – susidūrimą.

Kotryna Zylė – rašytoja ir dailininkė, kurianti mitologijos temomis. Jos debiutinė knyga „Milžinas mažylis“ buvo įtraukta į geriausių 2014 m. knygų vaikams penketuką; „Didžioji būtybių knyga“. Knygos meno konkurse apdovanota kaip gražiausia 2016 m. knyga vaikams.

„Sukeistas“ – pirmoji autorės knyga jaunimui.

„Manėm, kad greit grįšim“ – aštuoniolika pokalbių su JAV lietuviais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo priversti palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus nuo artėjančios sovietų fronto ir tremties grėsmės.

Knygos sudarytojų pašnekovai atvirai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą DP stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose.

XXI amžiaus antrasis dešimtmetis. Aktorius Rainis ir jo žmona Sonia su dviem vaikais keliauja po Europą ir vaidina teatro festivaliuose. Patyrę daugybę nesėkmių, susidūrę su vis didėjančiu nepakantumu svetimtaučiams, galiausiai grįžta į gimtąsias vietas netoli Prahos. Netrukus Rainis apkaltinamas uošvio nužudymu ir vėl yra priverstas leistis į kelionę. Šįkart – per savo šalį. Jis keliauja pėsčiomis, automobiliu, laivu, egzistencinėse periferijose susitikdamas su įvairiausiais žmonėmis ir klausydamasis jų istorijų. Giminaičiai, reketininkai, girtuokliai, prostitutės, niekšeliai ir pranašai – visi turi ką papasakoti ir kur palydėti. Keisti, gaivališki veikėjų pokalbiai primena būvį, kai kiekvienas netikėtose vietose ieškojome gyvenimo prasmės, žmogiškumo ir Dievo.

Tai grotestiškas, juodojo humoro kupinas kelio romanas, kurį skaitydamas negali nuspėti, ar piligrimai į galutinę stotelę atvyks geresni, apsivalę nuo nuodėmių. Ir ar apskritai atvyks.

Jáchym Topol (g. 1962 m.) – čekų poetas, šiuo metu – NVO Václavo Havelo bibliotekos programų vadovas. Tėvo disidentinė veikla rašytojui uždarė kelius į universitetą, todėl per gyvenimą teko dirbti įvairius darbus: sandėlininko, statybininko, dujininko. Kelis kartus buvo kalintas už savilaidą ir pogrindinę veiklą. Labiausiai žinomi romanai Sesuo (Sestra, 1994), Šalta šalis (Chladnou zemí, 2009). Už romaną Jautrus žmogus (Citlivý člověk, 2017) rašytojas buvo įvertintas Čekijos literatūros premija.

„Kaukas Gugis ir Kerų karas“ – pasakojimas apie tą laiką, kai ūgteli, ir ant tavo pečių užgriūva atsakomybė: už save, už šeimą, už gentį. Ir pasaulis tampa nebe juodai – baltai paprastas, mįslės pasunkėja. Tenka sukąsti dantis, išmokti kautis, pasirinkti. O širdis tempia į vieną pusę, sąžinė – į kitą, būtinybė – į trečią. Ir kaip neprasmegti pelkėje, nekartoti kitų klaidų, nesukelti karo?

Justinas Žilinskas (g. 1974) – rašytojas, teisininkas, trijų vaikų tėtis. Jo knyga „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ (2006) gavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus debiuto paauglių literatūroje apdovanojimą ir pateko į „Metų knygos“ rikimų penketuką, istorinė apysaka „Mano Vilnius mano“ (2015) – įtraukta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo bibliotekos „Baltasis varniukas“ geriausių knygų vaikams ir jaunimui katalogą.

Seniai seniai Lietuvos giriose, upėse ir pelkėse gyveno galybė padarų – aitvarai, laumės, maumai, kipšai ir... kaukai. Apie vieno iš jų – Gugio iš girių kaukų giminės – nuotykius ir pasakoja ši knyga.

Tais laikais kaukai žmonių privengė. Tik ne smalsus ir bebaimis Gugis – padėjęs išgelbėti Pagirių kaimą nuo grėsmingų priešų, jis susibičiuliavo su galiūno Ruokio šeimyna ir net į tolimus žygius kartu su kariais patraukė. Taip pat vadavo aitvarus iš klastingų godišių pinklių, tramdė maumus, sprendė meilės ir garbės reikalus. Per daugybę nutikimų pažino pasaulį, jo gėrį ir žiaurumą, džiaugsmą ir liūdesį. 

Tai pirmoji trilogijos apie kauką Gugį knyga, skirta vyresniems vaikams ir paaugliams. Pirmą kartą ji buvo išleista dar 2006 metais. Istorinis nuotykinis pasakojimas, unikaliai sujungęs lietuvišką mitologiją su maginės fantastikos elementais, buvo šiltai sutiktas skaitytojų, pateko į „Metų knygos“ rinkimus ir apdovanotas IBBY Lietuva debiuto premija. Jūsų rankose – visiškai atnaujintas šios knygos leidimas.

Justinas Žilinskas (g. 1974) – rašytojas, teisininkas ir trijų vaikų tėtis. Rašo vaikams, paaugliams ir suaugėliams, mėgstantiems intriguojančias istorijas su fantastikos prieskoniais. 

Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl.

Tai tragikomiškas romanas, kuriame trys šeimos moterys išgyvena komunizmą, emigraciją, ligas, skurdą ir, kas sunkiausiai įtikėtina, viena kitą. – The New Yorker

Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Bronsky debiutinis romanas Šukparkis (Scherbenpark, 2008) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas Paskutinė babos Dunjos meilė (Baba Dunjas letzte Liebe, 2015) buvo nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, itin šiltai sutiktas ir įvertintas Lietuvoje. Totoriškos virtuvės aštrumai (Die schärfsten Gerichte der tatarischen Küche, 2010) laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Romanas buvo nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, Publisher’s Weekly jį įtraukė į geriausių Metų knygų dešimtuką. Rašytoja gyvena ir kuria Berlyne.

Tai itin atviras ir šokiruojantis romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Romane Džiunglės aprašyta XX a. pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose buvusios skerdyklos, kuriose dirbo emigrantai iš visos Europos, tačiau tik lietuviai tapo pagrindiniais romano personažais. Šis tikrais įvykiais pagrįstas kūrinys – tarsi lietuvių emigracijos pradžios istorija, atskleidžianti ir šiandien atpažįstamus siekius – kitokio gyvenimo troškimo ir geriau apmokamo darbo svetur paieškas.

Būtent noras rasti atsakymus į klausimus, kaip klostosi lietuvių ir lietuvybės likimas Amerikoje, mane paskatino perskaityti šį romaną, – Prezidentas Valdas Adamkus

Yra tikrai žinoma, kad Sinclairio matytos nuotakos palikuonys dar ir šiandien vaikščioja Amerikos žeme, – prof. Giedrius Subačius

Upton Sinclair (1878–1968) parašė beveik 100 knygų, bet šiandien jis pirmiausia žinomas kaip jaunystės romano Džiunglės (1906) autorius. 1975-aisiais Sinclairio biografas Leonas Harris Sinclairį pavadino reikšmingiausiu rašytoju Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje – jo Džiunglių paveiktas Kongresas tais pačiais 1906 m. priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą – dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesnė mėsa. Švenčiant romano šimtmetį 2006-aisiais, literatūrologas Anthony’is Arthuras pirmąjį Džiunglių skyrių įvertino kaip vieną iš pačių geriausių amerikiečių literatūroje.

Neringos architektūros gidas – tai įtraukiantis pasakojimas apie Kuršių nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu.

Jūros ir marių skalaujama Kuršių nerija ir jos pušynai, balto smėlio paplūdimiai, kopos, maži išpuoselėti miesteliai bei laukinė gamta kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, nors čia nėra prabangių viešbučių ir SPA, restoranų ant jūros kranto ar atrakcionų. Kur slypi Neringos vietos dvasios paslaptis? Kas ją tokią suformavo?

Skaitydami Neringos architektūros gidą sužinosite, kad iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijos kurortinis centras buvo ištaigingomis vilomis garsėjanti Juodkrantė, o Nidoje ramybės ieškojo menininkai, nuo kopų sklandytuvus kėlė „oro bei vėjo romantikai“ – sportininkai sklandytojai; kad didžioji dalis šiandienos poilsiaviečių pastatyta sovietmečiu, gryną modernistinę architektūrą vėliau keitė regionalistinė, o nepriklausomybės laikotarpiu nepastatyta beveik nieko naujo.

Ši knyga yra pirmasis LAPO architektūros gidas, parengtas įtraukiu formatu. Ji yra didesnio projekto, skirto mažinti informacinę atskirtį, dalis. Šiuo projektu siekiame architektūrą padaryti prieinamesnę visiems, o ypač skaitytojams, kurie dėl regos ar fizinės negalios negali skaityti įprastai spausdinamo teksto. Įtraukiam formatui taip pat bus pritaikyti Palangos, Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių architektūros gidai.

Neringos architektūros gide rasite:

> 90 pastatų ir objektų istorijas, iliustruotas nuotraukomis ir brėžiniais

> išsamius įvadinius tekstus, kuriuos rašė žinomi istorikai ir architektūros tyrinėtojai – Vasilijus Safronovas, Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė ir Martynas Mankus

> miestelių žemėlapius su pažymėtais lankytinais objektais

interaktyvias koordinates, susietas su internetu pasiekiamais elektroniniais žemėlapiais, kad aplankyti objektus būtų dar paprasčiau;

> profesionalų parengtus iliustracijų aprašus gidą skaitant mašininiu balsu.

LEIDINIO PRIEINAMUMAS
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/931896d7-0a63-44e7-8acf-50054103a05b.html

Dvi seserys.

Žiauri žmogžudystė.

Ir svaiginanti romantika.

Emilija ir jos dvynė Vitorija yra raganos, slapta gyvenančios tarp žmonių ir besistengiančios išvengti jų dėmesio bei persekiojimo. Vieną vakarą Vitorija nepasirodo garsiajame šeimos restorane. Netrukus Emilija randa išniekintą savo mylimos sesers kūną. Sugniuždyta sielvarto ir troškimo atkeršyti, ji leidžiasi ieškoti žudiko – net jei dėl to tektų pasitelkti seniai uždraustą tamsiąją magiją.

Nuo vaikystės Emilija buvo mokoma saugotis septynių Pragaro princų – Nedorųjų, įkūnijančių septynias mirtinas nuodėmes ir laikomų pavojingiausiais raganų priešais. Tačiau merginos kerai netikėtai ją suveda su vienu iš Nedorųjų. Paslaptingas ir pavojingai žavus Rūstumas teigia esantis Emilijos pusėje ir savo valdovo pavedimu tiriantis saloje vykstančias moterų žmogžudystes. Vis dėlto, kai kalbama apie Nedoruosius, niekas nėra taip, kaip atrodo. O kuo giliau Emilija grimzta į kerų, išdavysčių ir pragariškų paslapčių pasaulį, tuo sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti. Ypač kai ją pačią su Rūstumu susieja magija, galinti pakeisti viską amžiams.

„Ryškūs veikėjai, išradingai sukurtas pasaulis, paremtas tikrais istoriniais įvykiais ir persmelktas magijos, o įtraukiantis siužetas – pagarbos reikalaujanti jėga.“ – „Booklist“

Kerri Maniscalco užaugo vaiduoklių lankomame name šalia Niujorko, ten ir susižavėjo gotų kultūra. Laisvalaikiu ji skaito visas į rankas papuolančias knygas, su šeima ir draugais ruošia patį įvairiausią maistą, o kartu su savo katėmis aptarinėdama gyvenimo subtilybes išgeria labai daug arbatos. Jos pirmasis romanas „Stalking Jack the Ripper“ atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąrašo pirmoje vietoje, o „Hunting Prince Dracula“, „Escaping From Houdini“ ir „Capturing the Devil“ tapo „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriais. Savo instagramo paskyroje @KerriManiscalco visada mielai diskutuoja apie išgalvotus susižavėjimo objektus. Daugiau apie rašytoją galite rasti interneto svetainėje kerrimaniscalco.com.

Karališkos intrigos. Pavojingi žaidimai. Mirtina paslaptis.

Rubės gyvenimas kupinas mįslių ir paslapčių, bet iki šiol jas sėkmingai įmindavo. Nors merginos ateitis neatsiejama nuo tarnystės karališkajai šeimai, gyvenime ji trokšta tikro iššūkio. Tačiau niekas negalėjo jos paruošti šokiruojančiam karaliaus sprendimui – prieš pat mirtį jis paskelbia Rubę naująja sosto įpėdine.

Staiga atsidūrusi rūmų intrigų centre Rubė priversta naršyti po pavojingą melų, paslapčių ir išdavysčių pasaulį. Karalystė grimzta į chaosą, mirusio karaliaus žmona trokšta keršto, o trys princai – išdidūs, paslaptingi ir pavojingai patrauklūs – slepia begalę paslapčių.

Tarsi Rubės pečius slegianti našta būtų dar maža, ji randa karaliaus paliktą raštelį, kuriame jis rašo buvęs nužudytas. Ženklai rodo, kad toks pat likimas gresia ir jai.

Negalėdama niekuo pasitikėti Rubė sudaro gudrias, bet trapias sąjungas su princais ir leidžiasi į tiesos paiešką, galinčią kainuoti gyvybę. Laikas senka, žudikas pavojingai artėja... Sostas tampa prizu, o meilė – silpnybe. Kas bus gudriausias ir išgyvens šioje kovoje?

Knyga patiks visiems „Paveldėtojų žaidynių“ gerbėjams – jaunimui skirtame trileryje susipina dvaro rūmų intrigos, paveldėjimo drama ir pavojinga romantika.

Įtraukiantis, greito tempo pasakojimas su paslaptingomis intrigomis, paslaptimis ir netikėtais siužeto posūkiais.

Elizabeth Hart – amerikiečių jaunimo literatūros autorė, išgarsėjusi trileriu „Raudona kaip karalių kraujas“. Nuo vaikystės aistringai mėgusi knygas ji anksti nusprendė tapti rašytoja. Prieš išleisdama debiutinį romaną dirbo įvairius darbus – buvo knygyno konsultantė, restorano administratorė ir leidybos srities specialistė. Šiuo metu autorė gyvena Virdžinijoje, dėsto kūrybinį rašymą ir kuria naujas istorijas.

Gina Viliūnė jau daug metų domisi Lietuvos ir gimtojo Vilniaus istorija, rašo knygas, straipsnius, veda ekskursijas. „Mirtis bernardinų sode“ — penkiolikta autorės, vienos skaitomiausių Lietuvos bibliotekose, knyga ir vienuoliktas romanas apie Lietuvos istoriją.

1562 metų Kalėdos. Vilniaus vaitas Augustinas Rotundas sulaukia netikėto svečio — bernardinų vienuolyno gvardijono Bernardo. Jau kurį laiką vienuolyne dedasi bauginantys dalykai: vienuoliai nepajėgia paryčiais atsikelti maldai, naktimis juos kankina slogūs košmarai. Ar tai nelabos dvasios, kerai, ar piktavalių išdaigos? Vaitas į vienuolyną siunčia savo padėjėją ypatingoms byloms Adalbertą, kadaise — budelio mokinį. Vos šiam pradėjus šniukštinėti, įvyksta žmogžudystė — Vilnios upėje šalia vienuolyno randamas negyvas vienuolis brolis Jeronimas.

Tyrimas nuveda Adalbertą net į LDK miestą Polocką, apsiaustą maskvėnų kariuomenės. Kaip vaito patikėtiniui pavyks gyvam ištrūkti iš degančio miesto? Ar ten jis užčiuops nusikaltimo siūlo galą?

Grįžus į Vilnių vienuolyną sudrebina dar viena žmogžudystė. Toji byla varo Adalbertą į neviltį, tačiau netikėtai atsiranda liudininkė — akla žvejo našlė Masiuta.

Narpliojant nusikaltimą skaitytoją lydi margas istorinis fonas: suirutės, intrigos, konfesijų kovos, kelionė su didžiąja pasiuntinybe į Maskvą – amžino priešo sostinę, spalvingas XVI a. Vilniaus

PAPRASTI BŪDAI SUSTIPRINTI BET KOKIUS SANTYKIUS 

Knyga „Penkios meilės kalbos“, kurios parduota jau daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, ir toliau keičia santykius visame pasaulyje. Nors iš pradžių ji buvo skirta sutuoktinių poroms, meilės kalbos pasirodė esančios universalios – jos aktualios tiek romantiniuose santykiuose, tiek bendraujant su tėvais, kolegomis ar draugais. 

Pagrindinė idėja paprasta: žmonės yra skirtingi, todėl ir meilę reiškia skirtingai. Tad jei norite iš tiesų jaustis mylimi ir patys suprantamai rodyti meilę, svarbu išmokti kalbėti vienas kito meilės kalba. 

G. Chapmanas dabar nagrinėja unikalias aplinkybes, su kuriomis susiduria vieniši žmonės, ir paaiškina, kaip tas pačias penkias meilės kalbas pritaikyti jų santykiams. 

„Penkios meilės kalbos vienišiams“ padės jums: 

• geriau suprasti save ir kitus; 

• atrasti, ko trūko ankstesniuose santykiuose; 

• užmegzti artimesnį ryšį su jums svarbiausiais žmonėmis; 

• sėkmingiau kurti pažintis ir susitikinėti; 

• suprasti, kodėl kartais nesijaučiate mylimi, nors kitiems iš tiesų rūpite; 

• įgyti drąsos atvirai reikšti savo jausmus ir meilę. 

„Niekas neturi didesnio potencialo pagerinti žmogaus gerovę nei gebėjimas nuoširdžiai mylėti ir būti mylimam. Ši knyga skirta padėti jums įgyvendinti abu šiuos dalykus.“ – Gary Chapman

Nesvarbu, ar norite būti artimesni savo tėvams, daugiau bendrauti su draugais ar dar kartą pabandyti susitikinėti, knyga „Penkios meilės kalbos vienišiams“ suteiks jums pasitikėjimo, kurio reikia užmegzti prasmingą ryšį su kitais.

Chapmanas yra plačiai žinomas santuokos konsultantas ir seminarų apie santykius vadovas. „Penkios meilės kalbos“ – viena populiariausių jo knygų, daugelį metų išsilaikiusi įvairių bestselerių sąrašų viršūnėse. Pasaulyje parduota daugiau nei 20 milijonų jos egzempliorių, o į The New York Times bestselerių sąrašą knyga patenka nuo 2007 metų.

Nuo pat savo tarnystės pradžios Chapmanas aktyviai konsultuoja šeimas, o jo radijo laidos yra transliuojamos per Moody Radio Network ir daugiau nei 400 partnerių stočių.