Elektroninės knygos

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.

Ašarose įkliuvusios strazdanos atrodė it inkliuzai

Laidotuvininkas Jonas išgyvendamas skaudžią netektį bando sulaužyti šimtametes lietuviškas laidotuvių tradicijas ir mirtį paversti švente. Deja, tam nepritaria didelė dalis kaimo bendruomenės, o laidotuvių namuose ima dėtis keisti dalykai.

Kunigas Zigmas ieško ramybės Dievo tarnystėje. Jo tėvo – buvusio Panevėžio nusikalstamo pasaulio autoriteto – mirtis širdyje palieka kartėlį, pradedantį ardyti jo kasdienybę. Būdamas kunigas, Zigmas privalo krikščioniškai gedėti savo tėvo. Visgi jo laukia sudėtingas susitaikymo kelias.

Tikybos mokytoja Karolina dirba ne iš pašaukimo, o iš praktinių sumetimų. Apsilankiusi Ričardo – savo mylimiausio mokinio – laidotuvėse, ji sutinka keistą moteriškę... Šioji jai primena skaudžiausius praeities išgyvenimus.

Personažams mėginant išskaityti kaligrafiškai užšifruotus raštelius, lemtingus gamtos ženklus ir slegiančias vizijas, nebeįmanoma suprasti, kas tikra, o kas tik jų vaizduotės vaisiai. Autorius meistriškai kuria provincijos pilkumos košmarą, nuo knygos pradžios leisdamas skaitytojui abejoti, ar gi galima gedėti netinkamai?

---

Justinas Visickas – stand-up komedijos kūrėjas, muziejininkas, baigęs teologijos, pedagogikos ir istorijos studijas VDU. Nuo vaikystės žavėjęsis siaubo animacija, kinu ir literatūra, pats ėmėsi rašyti nedidelės apimties kūrinius, dalyvauti slemo varžybose. „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“ – pirma Justino grožinė knyga – siaubo romanas.

---

Justinas Visickas parašė siaubingą knygą! Ir tai yra didžiausias komplimentas. Juk būtent toks ir buvo mano puikaus bičiulio, žemiečio ir siaubo žanro ambasadoriaus Lietuvoje tikslas. Skaitytojas gavo Justino pažadą būti išgąsdintas, tačiau gaus daug daugiau – „Mirtis ir nuo gyvo neatstoja“ yra talentingai parašytas, greitas ir iki smulkmenų išbaigtas kūrinys. Kitaip tariant, tai gražus Justino Visicko meilės laiškas jo numylėtam žanrui. Ir, žinoma, siaubingas. 

Scenaristas Andrius Zimaitis

Justino knyga nėra maloni. Justino knyga nėra smagi. Šios knygos geriau neskaityti vakare, kai esi namie vienas. Justino knyga neparuošia tavęs siužeto vingiams ir tam jausmui, kad mūsų kaimuose dar labai daug paslapčių, į kurias geriau nekišti nosies, kad ir kokios šiurpios jos būtų. Bet atsiplėšti nuo Justino knygos bus labai sunku.

Visuomenininkas Andrius Tapinas

Didžiulė garbė, kad mano kolega ir draugas Justinas suteikė privilegiją perskaityti jo pirmąją knygą anksčiau nei visam likusiam pasauliui. Ir aš TIKRAI ją perskaičiau... Nes vasarą daugiau nėra ką veikt, tik knygas skaityt. Justinas yra didžiausias siaubo istorijų fanas, kokį tik kas nors pažįsta. Jo knygoje tai pamatysite, nes viskas parašyta aistringai ir dėmesingai mažoms detalėms. Perskaitę šią knygą rašysite jam – „Ė, kada nauja knyga?“

Komikas Mantas Katleris

Kodėl jūsų kūnas žino daugiau nei jūsų psichoterapeutas

„Kai kūną laikome ne savimi, o kažkuo, kas mums priklauso, prarandame dalį savęs.“ – Jamesas Kepneris, JAV psichologas ir geštalto terapeutas

Traumos ar sunkios patirtys gyvena ne tik prisiminimuose, bet ir kūne: nervų ir kvėpavimo sistemose, judesiuose, įsitikinimuose ir įpročiuose. Todėl dažnai nepakanka vien suprasti savo istoriją. Tikras pokytis prasideda tada, kai išmokstame išgirsti tai, ką mūsų kūnas jau seniai bando pasakyti. 

Kodėl kartais, nors ir žinome, ką reikėtų daryti, negalime pasikeisti? Kodėl po skaudžių įvykių mūsų kūnas reaguoja taip, tarsi pavojus vis dar būtų čia? Ir kodėl vien pokalbiai ne visada padeda išgyti?

Ši knyga kviečia pažvelgti į žmogų kaip į vientisą kūno, emocijų, santykių ir sąmonės sistemą. Remdamasi geštalto terapija, traumų teorija, kūno psichoterapija ir šiuolaikiniais neuromokslais, autorė atskleidžia, kaip trauminės patirtys formuoja mūsų reakcijas ir kaip susigrąžinti vidinį saugumą. 

Tai knyga apie traumą. Čia rasite ir pratimų, padėsiančių

• atpažinti kūno siunčiamus signalus,

• suprasti, kodėl protas jau pasirengęs pokyčiui, o kūnas vis dar jam priešinasi,

• ugdyti kūno sąmoningumą ir atsparumą,

• stiprinti ryšį su savimi ir susigrąžinti gyvybingumą.

Jūsų kūnas žino daugiau, nei manote. Įsiklausykite! 

„Skaitytojams siūlomoje knygoje aptariamos retos temos: kaip galima keisti savo gyvenimą įsijautus į savo kūną ir kodėl tai labai svarbu. Autorės pateikiami paaiškinimai, pavyzdžiai ir rekomendacijos yra labai praktiški ir gali padėti kiekvienam, jei juos supras ir taikys.“

Prof. Eugenijus Laurinaitis

Brigita Kaleckaitė – geštalto terapeutė, supervizorė, dėstytoja, Vilniaus geštalto instituto ir SOMA studijų centro vadovė – daugiau nei du dešimtmečius lydi žmones, išgyvenančius traumas, krizes ir netektis. 

Kartais baisiausi monstrai yra ne tie, kurių bijome. Kartais tai tie, kuriuos nusprendžiame ignoruoti.

Vieną žiemos naktį Dievo pamirštame Buskiv Sado miestelyje dingsta maža mergaitė. Vietiniai šnabždasi apie Žvėrį – serijinį žudiką, kurio nusikaltimų visi išmoko nepastebėti. Čia laikas tarsi sustojęs, o tyla slepia daugiau, nei norėtųsi žinoti. 

Į miestelį atvyksta Kyjivo kriminalinės policijos psichologas Andrijus Haisteris. Asmeninių tragedijų paženklintas vyras turi padėti išnarplioti bylą, tačiau kiekvienas jo tyrimo  žingsnis veda į dar vieną aklavietę. Niekas netiki, kad mergaitė dar gyva. Niekam jos paieškos iš tiesų ir nerūpi. Niekam, išskyrus Andrijų.

Į BBC News Ukraine sudarytą „BBC metų knyga 2020“ trumpąjį sąrašą patekęs romanas, 2023 m. tapęs vienu perkamiausių Ukrainoje, kritikų lyginamas su Thomaso Harriso „Avinėlių tylėjimu“, o simbolių ir vaizdinių pasauliu – su Lewiso Carrollio „Alisa stebuklų šalyje“.

Ilarionas Pavliukas (gim. 1980 m. gegužės 14 d. Skadovske, Chersono srityje) – rašytojas, prodiuseris, Gynybos ministerijos Spaudos ir informacijos departamento vadovas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų leitenantas (nuo 2023 m.), Rusijos ir Ukrainos karo dalyvis, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, bestselerių autorius. Daugiavaikis tėvas. 

JUMS PATINKA KUO TAMSIAU?

PUIKU. MAN TAIP PAT. – Stephen King

Žymiausio siaubo istorijų kūrėjo, daugelio tarptautinių bestselerių autoriaus Stepheno Kingo apsakymų rinkinyje – dvylika siaubo ir įtampos kupinų pasakojimų. 2024 metais pasirodęs apsakymų rinkinys „Kuo tamsiau, tuo geriau“ atsidūrė The New York Times fantastikos bestselerių sąrašo viršūnėje, o Goodreads skaitytojai jį išrinko geriausiu metų siaubo žanro kūriniu.

„Du talentingi šelmiai“ atskleidžia ilgai slėptą dviejų išskirtinio talento menininkų paslaptį. „Baisiame Denio Kcheflino sapne“ trumpas aiškiaregystės blyksnis aukštyn kojomis apverčia dešimtis gyvenimų, o didžiausios bėdos užgriūna patį Denį. „Barškuolėse“, „Kudžo“ tęsinyje, gedintis našlys atkeliauja į Floridą pailsėti, bet netikėtai sulaukia palikimo, tiesa, su rimtomis išankstinėmis sąlygomis. Apsakyme „Sapnuotojai“ į keistą tarnybą stojęs Vietnamo karo veteranas galiausiai supranta, kad tam tikras Visatos kerteles verčiau palikti netirtas. „Atsakymų Žinovas“ klausia: jeigu iš anksto žinosi ateitį, tave lydės sėkmė ar negandos? Sykiu primena, kad net ir nepakeliamos tragedijos nuojauta paženklintas gyvenimas gali būti prasmingas.

Kingo gebėjimai stebinti, priblokšti, kelti siaubą ir kartu teikti paguodą išlieka nepranokstami. Kiekviena rinkinio „Kuo tamsiau, tuo geriau“ istorija savaip jaudina ir džiugina, kiekviena turi savų paslapčių, kiekviena atrodo verta didžiojo kūrėjo plunksnos. Jums patinka, kai būna tamsiau?

Tad prašom mėgautis.

„Pavadinime žadama tamsa prikausto ir užvaldo – kaip visuomet.“ New York Magazine

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

PARDUOTA DAUGIAU NEI TRYS MILIJONAI EGZEMPLIORIŲ

Su naujomis praktinėmis užduotimis kasdieniam gyvenimui

PASAULINIS BESTSELERIS, padėjęs milijonams žmonių iš naujo atrasti savivertę ir gyvenimo pilnatvę. Šis specialus dešimtmečio leidimas papildytas nauju autorės žodžiu ir praktiniais įrankiais, padėsiančiais knygos idėjas pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Remdamasi ilgamečiais tyrimais, viena žymiausių šiuolaikinių pažeidžiamumo, gėdos ir žmogiškojo ryšio tyrėjų Brené Brown atskleidžia, kodėl mūsų stiprybė yra ne tobulybė, o gebėjimas priimti save tokius, kokie esame.

„Netobulumo dovanos“ siūlo dešimt kelrodžių, padedančių ugdyti atsparumą, kūrybiškumą ir užuojautą sau, išsilaisvinti iš nuolatinio nepakankamumo jausmo bei atsikratyti nepasiekiamų lūkesčių. Tai jautri, įkvepianti ir praktiška knyga visiems, norintiems gyventi drąsiau, ramiau ir prasmingiau.

Šiltu ir nuoširdžiu stiliumi parašyta knyga primena paprastą, bet svarbią tiesą: didžiausia dovana, kurią galime sau duoti, yra ne tobulumas, o tikrumas.

Brené Brown yra Hjustono universiteto mokslinių tyrimų profesorė. Socialinio darbo aukštojoje mokykloje ji eina „Huffington Foundation“ vardinės profesorės pareigas, o Teksaso universiteto Ostine McCombso verslo mokykloje yra vadybos praktikos kviestinė profesorė. 

Pastaruosius du dešimtmečius Brené tyrinėjo drąsą, pažeidžiamumą, gėdą ir empatiją. Ji yra šešių „New York Times“ bestselerių autorė ir dviejų apdovanojimus pelniusių tinklalaidžių vedėja. 

Jos knygos išverstos į daugiau nei trisdešimt kalbų, o TED paskaita „Power of Vulnerability“ yra viena populiariausių pasaulyje – ją peržiūrėjo daugiau nei 60 milijonų žmonių. Brené bendradarbiauja su organizacijomis visame pasaulyje, padėdama ugdyti drąsesnius lyderius ir kurti atviresnę organizacijų kultūrą. 2024 m. ji buvo paskirta drąsaus lyderiavimo centro „BetterUp“ vykdomąja direktore. Ji gyvena Hjustone, Teksase, su savo vyru Steve’u. Jie turi du vaikus – Ellen ir Charlie’į.

Jau daugiau nei dvidešimt metų Brené Brown tyrimai ir knygos padeda žmonėms geriau suprasti save, kurti prasmingesnius santykius ir drąsiau priimti savo netobulumą. Knygos „Netobulumo dovanos“ parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių, ji išversta į 35 kalbas, o joje pateikiamos idėjos ilgainiui virto pasauliniu judėjimu. 

„Viena iš penkių knygų, kurios iš tiesų pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.“ – „Forbes“

„Brené įkvepia kiekvieną iš mūsų būti šiek tiek drąsesnį.“ – „The Huffington Post“

„Praktiška ir įžvalgi.“ – Sheryl Sandberg, buvusi „Facebook“ vykdomoji direktorė ir bestselerio „Lean In“ autorė

„Brené prasiskverbia pro triukšmą ir kalba apie tai, kas mus daro žmonėmis.“ – Brigados generolas Brook J. Leonard, Jungtinių Valstijų oro pajėgos

„Brené įkvėpė mūsų produktų vadovus priimti pažeidžiamumą, o ne stengtis jo atsikratyti.“ – Danielle Krettek, „Google Empathy Lab“ įkūrėja

„Vilties meistrė“ – „Metro“

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

Kerinti magiška atmosfera, vienas kitą įsimylintys priešai, paslaptys ir intrigos naujoje romantinės fantastikos serijoje.

Visą gyvenimą Kjara pratinosi laikytis nuošalyje. Jos, tarnaujančios princesei Izidei, pareiga –pasitelkiant žodžių magiją austi vaizdus ir iliuzijas, taip atgaivinant istorijas.

Netikėtai barbarų ordos ima grasinti karalystei, jų vadas pareikalauja Izidės rankos kaip taikos ženklo. Tačiau vietoj princesės karalius išsiunčia Kjarą. Ji privalo apsimesti Izide, apgauti priešą ir šnipinėti.

Kjara neturi kito kelio, tik paklusti. Ją gąsdina likimas šalia negailestingo barbarų valdovo, tačiau pavojinga kelionė klostosi kitaip, nei ji tikėjosi. Pamažu Kjara ima suvokti, kokia stiprybė slypi joje pačioje ir kad gyvenimas gali pasiūlyti kur kas daugiau nei paklusnumą ir pareigą.

Elvira Zeissler (g. 1980) vokiečių rašytoja, studijavo verslo administravimą Miunsterio universitete ir Kopenhagos verslo mokykloje. Dabar gyvena netoli Kelno su vyru ir dviem dukromis. Jau daugiau nei dešimt metų su dideliu entuziazmu rašo fantastines ir jausmingas istorijas, leisdama savo skaitytojams trumpam pamiršti juos supantį pasaulį. Jos knygos nominuotos keliems apdovanojimams ir išverstos į kitas kalbas. 

„Įtraukianti, širdį draskanti ir galiausiai išlaisvinanti – kaip ir pats miuziklas... nepraleiskite.“ – Allison Pataki, knygos „Imperatorienė Sisi“ autorė

Marija fon Trap. Šis vardas ir legendinės dainos visiems žinomi, bet ar girdėjote tikrąją šios moters istoriją? Dramatiškas romanas, paremtas moters, kurią romantizavo filmas „Muzikos garsai“, gyvenimu, atskleidžia tiesą apie Mariją.

XX a. šeštasis dešimtmetis. Oskaras Hamerstainas pakviečiamas parašyti dainų tekstus miuziklui, paremtam moters, vardu Marija fon Trap, gyvenimu. Marija kadaise buvo novicija, svajojanti apie ramų gyvenimą Austrijos vienuolyne, kol abatija ją išsiuntė dirbti pas našlį baroną – mokyti jo pasiligojusios dukters. Dešimties mėnesių darbas netikėtai virto vedybų pasiūlymu. O kai šeima, gelbėdamasi nuo nacių, buvo priversta bėgti iš namų, būtent Marija išmokė juos išgyventi pasitelkiant vien balsų galią.

Tai, be abejo, įkvepianti istorija, ir Hamerstainas supranta jos milžinišką Brodvėjaus potencialą. Vis dėlto didelę Marijos gyvenimo dalį teks iš naujo perkurti scenai – karo siaubams dar tvyrant žmonių atmintyje, Hamerstainas negali leisti, kad publika sužinotų, kaip arti žūties buvo fon Trapų šeima.

Tačiau perskaičiusi scenarijų, neva paremtą jos gyvenimu, Marija įniršta ir pasiryžta atskleisti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, paneigdama daugelį detalių, kurios vėliau taps miuziklo ir filmo „Muzikos garsai“ dalimi. 

Meilės, netekties ir sunkių pasirinkimų, kuriuos dažnai esame priversti daryti, kupinas romanas „Marija“ – tai galingas priminimas, kad tiesa dažniausiai yra kur kas sudėtingesnė ir neabejotinai labiau jaudinanti nei Holivudo įamžintos istorijos.

„New York Times“ bestseleris

Bestselerių „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ autorius Morganas Houselis naujausioje savo knygoje atskleidžia, kaip pasitelkti pinigų galią kuriant laimingesnį gyvenimą.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ apdovanojimus pelnęs autorius Morganas Houselis siūlo naują, praktišką požiūrį į turto valdymą, padedantį atrasti gilesnę prasmę ir pasitenkinimą. Vietoj šabloninių finansinių patarimų jis pateikia psichologinius įrankius, padėsiančius geriau suprasti savo santykį su pinigais ir priimti išmintingesnius sprendimus. Sužinosite, kodėl žmonės dažnai painioja pavydą su susižavėjimu, kaip suderinti savo lūkesčius su pajamomis ir kaip investuoti į būsimą gerovę, išvengiant apmaudo ateityje. Houselis taip pat nagrinėja socialinio spaudimo kainą ir kviečia permąstyti paradoksalią idėją, kad greičiausias kelias į finansinę gerovę dažnai yra kantrybė.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ gilinamasi į temas, kurios dažnai lieka už tradicinių finansų knygų ribų: pavydą, socialinius siekius, tapatybę ir nesaugumą. Šie veiksniai daro didžiulę įtaką mūsų finansiniams sprendimams, nors retai juos pastebime. Įgiję naujų įžvalgų apie pinigus ir turtą, išmoksite išvengti dažniausių išlaidavimo spąstų, priimti išmintingesnius investavimo sprendimus ir pasitelkti pinigus tam, kam jie iš tiesų skirti – geresniam gyvenimui kurti.

Apdovanojimus pelniusio autoriaus Morgano Houselio knygos jau padėjo milijonams žmonių iš naujo permąstyti, kaip jie uždirba, taupo ir investuoja. Šįkart jis atsigręžia į kitą pinigų pusę – jų leidimą. Su įžvalgumu ir nuoširdumu jis parodo, kodėl vertingiausia investicijų grąža yra vidinė ramybė, kodėl lūkesčiai yra svarbesni už pajamas ir kodėl gebėjimas išmintingai tvarkytis su pinigais yra mažiau susijęs su skaičiuoklėmis, o daugiau – su savivoka. 

Morganas Houselis – investuotojas, finansų rašytojas ir vienas iš investicinės bendrovės bei tinklaraščio „The Collaborative Fund“ autorių. Jo knygos „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ tapo „New York Times“ bestseleriais, buvo išverstos į daugiau nei 50 kalbų, o jų bendras tiražas pasaulyje viršijo 6 milijonus egzempliorių.

„Tau neskirta gyventi narve. Tu prie jo pripratai, kaip gyvūnas pripranta zoologijos sode. Bet rutina ir kasdienybė tau yra kalėjimas. Tavo laimė yra iliuzija.“

2022 metų liepos 2-ąją du nusikaltėliai apiplėšia juvelyrikos parduotuvę Ženevoje. Tačiau net ir kruopščiai parengtas planas pasirodo nesąs toks sklandus, kaip tikėtasi...

Likus dvidešimt dienų iki apiplėšimo Sofija Braun savo prabangiame miško apsuptame name ruošiasi švęsti keturiasdešimtmetį. Ji laiminga: su vyru Arpadu įsimylėję vienas kitą, augina du nuostabius vaikus ir neturi jokių materialinių rūpesčių.

Tačiau idilė netrukus ima byrėti. Arpadas įsivelia į abejotinas machinacijas. Kaimynas, nepriekaištingos reputacijos policininkas, tarsi liguistai apsėstas slapta stebi pačias intymiausias jos gyvenimo akimirkas. O gimtadienio dieną Sofi gauna paslaptingo persekiotojo dovaną, kuri kelia grėsmę jos gyvybei.

Viena po kitos ima aiškėti praeities ir dabarties paslaptys, o velniško sandėrio ištakos veda giliai į praeitį ir toli nuo Ženevos. Iš šios istorijos niekas neišbris sausas – net ir skaitytojai.

Romanas „Laukinis žvėris“, kuriame įvykiai veja vienas kitą, o įtampa neleidžia ramiai atsikvėpti, dar kartą parodo, kodėl Joëlis Dickeris nuo tada, kai pasirodė jo knyga „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“, yra vienas mėgstamiausių šiuolaikinių detektyvų rašytojų pasaulyje.

Intriguojantis šveicariškas nuotykis apie pavogtus brangakmenius, paslaptis ir persekiojimą.

Irish Independent

KASDIEN PRIIMAME DEŠIMTIS SPRENDIMŲ – NUO SMULKIŲ KASDIENIŲ PASIRINKIMŲ IKI LEMTINGŲ GYVENIMO POSŪKIŲ. Sprendimai yra tarsi ženklai, žymintys mūsų gyvenimo kelią, ir tik pasukę pamatome, kur veda pasirinkta kryptis. O prieš posūkį dažnai tiesiog užsimerkiame ir viliamės – kaip nors juk vis tiek bus. Tačiau kaip nors niekada nebūna.

AR TIKRAI SUPRANTAME, KAS LEMIA MŪSŲ SPRENDIMUS? Kodėl vienose situacijose ryžtamės veikti, o kitose laukiame, tikėdamiesi, kad laikas viską išspręs už mus? Ir ar egzistuoja vienintelis teisingas pasirinkimas?

Remdamasis ilgamete psichoterapeuto patirtimi, autorius kviečia į kelionę per visą žmogaus gyvenimą – nuo pat kūdikystės iki senatvės – ir atskleidžia sprendimų priėmimo anatomiją:

• KODĖL KASKART VIS TAIP PAT RENKAMĖS – kaip vaikystės patirtys veikia suaugusiojo apsisprendimus ir kodėl vis grįžtame prie tų pačių elgesio modelių.

• KAIP SKIRTINGI ŽMONĖS PRIIMA SPRENDIMUS – cholerikai ir melancholikai, optimistai ir pesimistai, ekstravertai ir introvertai, vyrai ir moterys.

• KAIP MOKOMĖS APSISPRĘSTI BE BAIMĖS – sakyti TAIP ir NE, atsispirti spaudimui, suprasti tėvų, bendraamžių ir aplinkos įtaką.

• KAIP LENGVIAU ĮVEIKTI DIDŽIUOSIUS GYVENIMO POSŪKIUS – renkantis profesiją, kuriant santykius, tvarkant pinigus, ieškant būsto, auginant vaikus.

Tai knyga, skatinanti susimąstyti apie patį svarbiausią mūsų egzistencijos sprendimą – ką daryti su turimu laiku? Kaip jį išnaudoti? Kiek atsižvelgti į supančią aplinką? Ir kaip gyventi, kad netektų sakyti: „Taip jau išėjo...“, o prisiimti atsakomybę ir tarti tvirtą: „Aš taip nusprendžiau“. 

Prof. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, VU docentas, M. Romerio universiteto profesorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) prezidentas (2013–2015), EAP generalinis sekretorius (2017–2023), EAP garbės narys.

Kartais sunkiausia išgelbėti ne kitam gyvybę, o savo paties sielą.

Vaitstouno ligoninė – vieta, kur klaidoms nėra vietos, o kiekviena diena tampa išbandymu ir profesine prasme, ir emociškai. Čia rezidente pradeda dirbti Sjera Haris, ambicinga ir atkakli jauna gydytoja, pasiryžusi įrodyti, kad gali tapti viena geriausių.

Tačiau ramiai siekti savo tikslo jai neleidžia Mičas Rivera. Talentingas, savimi pasitikintis ir šaltas kolega nuolat provokuoja Sjerą peržengti ribas. Jų bendravimas – tai konkurencija, provokacijos ir kova dėl pripažinimo, bet ilgainiui ima megztis ryšys, kurio abu nenori pripažinti.

Ligoninės koridoriuose tenka susidurti ne tik su pacientų skausmu, bet ir su savais išgyvenimais, ir Sjera supranta: didžiausi iššūkiai – ne operacinėje. Kartais sunkiausia išmokti pasitikėti kitu žmogumi ir leisti sau būti pažeidžiamai.

„Skęstančios sielos“ – emocijų kupinas romanas apie ambicijas, trapų artumą ir jausmus, kurie gimsta tada, kai mažiausiai to tikiesi.

„Parašyta taip gerai, kad skaičiau neatsitraukdama, tarsi žiūrėčiau serialą.“ – Goodreads

„Sjeros kaltė ir jos santykiai su motina pavaizduoti jautriai ir realistiškai – skaitant kartais skaudėdavo, bet būtent tai ir daro knygą tokią stiprią.“ – Jugendbuch-Couch

„Santykiai tarp Sjeros ir Mičo – tikras „lėtas degimas“: jie ginčijasi, atsitraukia, bet pamažu vis tiek artėja. Būtent tai man patiko labiausiai.“ – Buechertreff.de

Rašytojos vyrui nėra lengva. Visą pavasarį ji rašė. Pastačiau šiltnamį, galvojau, dabar ji sodins pomidorus. Kur tau, teko sodinti pačiam.

Gerai, pasodinau. Pakeičiau žemę balkone dėžėse, galvojau, sodins petunijas. Kur tau, turėjau sodinti pats. Na, galvoju, bent jau žirnius ir pupas... Kaipgi, lauk su maišu! Sėdi ir rašo.

Paskui ima kaišioti man paskaityti po vieną apsakymėlį. Žiūri, laukia, ką pasakysiu...

Galvoju, na, gerai, perskaitysiu. Ir užsiskaičiau. Oi, kaip užsiskaičiau!

Komunalija! Tas kerintis priverstinis artumas. Kvapai ir garsai, šventės ir peštynės, internacionalinė meilė ir neapykanta tarp tautų... Kokios aistros! Ir visa tai – keliuose kvadratiniuose gyvenamojo ploto metruose...

Visi, tai išgyvenę, prisimins.

Visiems, gimusiems vėliau, bus juokinga.

Lengviau bus ir rašytojos vyrui. Klausiu: ką veiki, rašai? Ne, sako, raviu.

Vilis Daudziņš

Visa Sovietų Sąjunga – nuo Rygos įlankos iki Juodosios jūros, nuo Baltijos respublikų iki tolimojo Chabarovsko – buvo viena didelė Komunalija.

Ši knyga – savotiška kelionė laiku į sovietmečio Rygą. Gausybė detalių ir šmaikštūs aprašymai gyvai atkuria to meto žmonių gyvenimą ir daiktus, vaizdus ir garsus, net skonius ir kvapus, savaip stebina skirtingas kartas. 

„Čia atgyja sovietmečio kasdienybės absurdo teatras, keliantis ir juoką, ir švelnų graudulį.“

Bārbala Simsone

Zanė Daudziņa (g. 1967) – menų daktarė, Latvijos radijo kalbos technikos konsultantė, viešojo kalbėjimo trenerė ir teatro pedagogė. Ji ir žinoma aktorė, ir penkių knygų autorė. „Vaikystė Komunalijoje“ – pastaraisiais metais viena populiariausių knygų Latvijoje.

Kai sielą traiškant nepakeliamam skausmui atrodys, kad blogiau jau būti negali... tuomet tavyje ir prabus tikrasis MILŽINAS

Tik vienas trakštelėjimas, ir akimirksniu netekęs galios žengti nė žingsnio piligrimas įstringa kalnuose. Aplinkui nė gyvos dvasios, artimiausias kaimas už keliolikos kilometrų, visi, kas galėtų pagelbėti, toli toli priekyje... Jis braunasi per kalnus nė nemanydamas sustoti, nors kiekvienas žingsnis – peilis, o kiekvienas metras – valanda... Iš kur tas nepalaužiamas ryžtas? Ką slepia toks neįmanomas atkaklumas ir pasiryžimas? Negi toks beprotiškas žygis beveik nevaldant kojų gali turėti prasmę? Atsipeikėjęs kažkur kalnuose traktoriuko priekaboje ir atsidūręs keistame piligriminiame name, kuriame prieglobstį randa Kelio suvargėliai, jis jaučiasi tarsi spąstuose. Tačiau netrukus paaiškėja, kad būtent čia ir prasidės jo neįmanoma, bet pati didžiausia gyvenimo kelionė į kitame pasaulio krašte kraujasiurbių knibždančias džiungles, kur MIRTIS – tik detalė, MILIJONAS sulaužytų įstatymų – tik plano dalis, o į šią kelionę pakvies jau mirusio žmogaus laiškas. 

Istorija apie paprastus, bet tikruosius Kelio milžinus, apie jų skausmą, meilę, netektį ir viltį... Nors milžinų skausmas milžiniškas, bet pamėginkite įsivaizduoti, kokio dydžio gali būti jų meilė! Kobros lopšinė – tai mirtinas kirtis ir bučinys kartu, ją ne kiekvienam lemta išgirsti, tik ją išklausius teks pasirinkti: sulaužyti mirties akimirką duotą pažadą ar dar kartą pasirašyti krauju?

Apie save:

Mano laimė – akimirkos.

Mano skausmas – pamirštamas.

Mano mintys – tik mano.

Liūdesys – nesuprantamas.

Mano žodžiai – iš virpesio.

Pokštai – paiko berniūkščio.

Mano Dievas – visur.

Mano meilė – iš ilgesio.

Mano baimė – suvaldoma.

Mano paslaptys – paprastos.

O rytojus – nežinomas.

         Juozas Gaižauskas

Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma, – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje. Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...

Abrahamas Verghese’as žino, kad labiausiai skaitytoją traukia grožis. Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio. Abrahamas Verghese’as rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvenantis tarp veikėjų. Nuo knygos neįmanoma atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

Los Angeles Times

„Abrahamas Verghese’as turi retą talentą vaizduoti personažus įvairiapusiškai, keičiantis aplinkybėms iš tragiškų į komiškas ir melodramiškas. Šis romanas – daugiau nei šeimos saga. Chirurgas Verghese’as rašo apie spindulingą gydytojo pašaukimo grožį, menininkas Verghese’as pripažįsta, kad būna neužgydomų žaizdų. „Kur šilkas ir plienas bejėgiai, turi pavykti žodžiui“, – mąsto knygos herojus. Šiuo atveju žodžiui tikrai pavyko.“

Entertainment Weekly

Kuždesių pelkė saugo ne vieną niūrią paslaptį.

Kai pelkyną apgaubia tirštas rūkas, kelią per bene gražiausią ir neretai pavojingą, paslaptingą ir klampų Anglijos kraštą geba rasti tik vietos gyventojai. Buvęs detektyvas Matas Balardas tapo privačiu sekliu. Pelkyne vyksta įvairūs keisti dalykai, ir darbo jam pakanka. Kažkas užmušė Emilijos Svein katę ir nusiaubė sodą. Senutė niekam nepadarė nieko blogo, tai kodėl kažkas stengiasi ją išvaryti iš namų?

Geriausias Mato draugas Vilas su žmona Keite nusipirko Holandų sodybą, norėdami pamiršti skaudžią netektį. Bet Keitės psichikos būklė vis blogėja, ją domina tik tragiška sodybos istorija, surasta sena skudurinė lėlė ir darbas, nors savo paveikslus ji slepia net nuo vyro.

Ir kodėl Keitė staiga susidraugauja su įtartinu vienišiumi, kuris naktimis bastosi po pelkyną? Negi tik dėl drugių sparnelių, kurių jis parūpina jos paveikslams? Nejau Holandų namas iš tiesų pražudo vaikus, kaip tvirtina Keitė?

Buvę detektyvai Matas ir Liza nori padėti savo draugams ir kaimynams, bet ką daryti, kai pagalba nepriimama? 

„Įtampa prasideda jau nuo pirmo puslapio ir tęsiasi per visus siužeto vingius iki pat netikėtos pabaigos.“

Linda Strong

Jaunimui nuo 15 metų

KAS GI TOJI VIVJENA PLUNKSNAKREGŽDĖ?

Pasipriešinimo simbolis – Kregždė prieš korumpuotą valdžią ir įsibrovėlius Bulgarijos drakonus? 

Žalvariakalbė, tuoj atrasianti naują drakonų kalbą? 

O gal tiesiog Vivė – mergina, netekusi savo gyvenimo meilės, kai pamėgino tapti šnipe?

Šis klausimas kirba galvoje kiekvienam Britanijos žmogui ir drakonui, tačiau atsakymo nežino net ji pati. 

Vivė žino tik tiek, kad turi stoti į kovą. Jos ginklai – aparatas, kuriuo galima klausytis drakonų minčių, žurnalas, kuriame užsimenama apie dar neatrastą drakonų kalbą ir troškimas atkeršyti už prarastą meilę. Taip apsiginklavusi Vivė leidžiasi ieškoti nesugaunamųjų Hebridų slibinų. Jei jai pavyks juos rasti ir įtikinti stoti į karą, pasipriešinimo judėjimui dar yra vilties.

Tačiau netrukus Vivjena supranta, kad kalba, net ir tapusi ginklu, nebūtinai padės jai pasiekti pergalę ar atrasti save.

Kvapą gniaužianti The New York Times romantinės fantastikos bestselerio„Drakonų kalba“ antra dalis, kur kare tarp žmonių ir drakonų, kalba tampa svarbiausiu ginklu, o viena vertėja gali pakeisti pasaulį. 

„Įtraukiantis tęsinys. Besikeičiantis Vivjenos požiūris į vertimą kaip į komunikacijos ir priespaudos įrankį ir toliau intriguoja, o jos siekis atrasti savo vietą pasaulyje ir pasipriešinimo judėjime yra šios knygos ašis.“ – Kirkus Reviews

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno tarp jų dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ ir jo tęsinį įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir atrasta tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Bato Spa universitete baigusi Jaunimo literatūros magistro studijas, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

Skirta 18+ 

Kai nuodėmė ne tik kužda, bet ir nusitempia ten, kur nebegalioja jokios taisyklės.

Kamilė Birgė, kurios pirmoji knyga „Kasdien vis labiau“ buvo įvertinta bibliotekose kaip viena skaitomiausių, o „Meilė be recepto“ pateko į interneto svetainės knygos.lt 2024 m. populiariausių meilės romanų sąrašą, pristato pikantišką knygą suaugusiesiems.

Romanas privers tavo moralės kompasą pamesti kryptį.

Aistringa kelionė, pagardinta humoru ir... peržengianti ribas. Ar išdrįsi?

Istorija prasideda smilkalais kvepiančioje Kauno bažnyčioje. Per mišias, kurias aukoja jaunas, patrauklus kunigas, nualpsta garbaus amžiaus moteris. Tvankuma ar senos paslaptys ją parklupdė?

Eugeniją namo parveža ir ja pasirūpina nepažįstama mergina. Tarp moterų užsimezga netikėta dviejų kartų draugystė. Tačiau Eugenijos sūnui Laura tampa pavojingu trikdžiu – ypač dabar, kai jo santykiai su gražuole Gerda kabo ant plauko.

Vis dėlto likimas viską sudėlioja savaip ir veikėjų gyvenimai netikėtai persipina. Atrodo, pats Dievas tąkart atvedė Eugeniją į bažnyčią linkėdamas kiekvienam šios istorijos dalyviui atrasti tikrąjį save. Tegul ir nuodėmingą…

„Gyventi taip, kaip nori, nėra nuodėmė“, – sako vienas veikėjas. Bet ar tikrai?

„Rekomenduoju tiems, kuriems norisi patirti nuodėmę nenusidedant“, – skaitytoja Kamilė A.

-------

Meilės romanai – saugiausias būdas leisti drugeliams padraskyti krūtinę ir atsiduoti aistrai, apie kurią net nedrįsti pasvajoti.

Su meile

Kamilė Birgė

„Kasdien vis labiau“ – debiutinis Kamilės Birgės, knygų „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ ir „Meilė be recepto“ autorės, romanas. 2020 metais jis tapo viena skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose. 

Trisdešimt šešerių Ema bijo skristi, bet vieno skrydžio metu jos gyvenimas pasikeičia. Grįždama iš komandiruotės Kelne, lėktuve netikėtai susiduria su pilotu Povilu. Ji įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis jų susitikimas, tačiau iš tikrųjų jų istorija tik prasideda.

Kai Povilas priverčia Emą suabejoti tuo, ką ji manė žinanti apie meilę ir savo gyvenimą, jos geriausia draugė Siga užmezga romaną su Emos vadovu Simu. Netrukus ima keistis ir ilgametė Emos bei Sigos draugystė.

Tai istorija apie meilę, užklumpančią tada, kai jos jau nebesitiki. Apie draugystę, kurią išbando gyvenimo pasirinkimai, ir drąsą sekti paskui širdį, net jei ji gali klysti. Galiausiai – apie meilę, kurią sutikus galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“

Skaitytojams nuo 14 metų.

„Mėlynojo Safyro dvaras“ – romantinės fantastikos detektyvas, kuriame atgimsta šiurpioji Mėlynbarzdžio istorija, palytėta kerinčios bestselerių „Beširdė“, „Mėnulio miestas“ autorės Marissos Meyer vaizduotės. 

Malorė Fonten – apgavikė. Nors yra kilusi iš senos raganų giminės, jos vienintelė magija – gebėjimas matyti vaiduoklius. Su seserimi ji verčiasi iš prekybos netikrais burtais ir rengdamos ekskursijas po liūdnai pagarsėjusį dvarą, kuriame Safyras įvykdė pirmąją žmogžudystę.

Malorė skelbiasi esanti grafo Bastjeno Safyro, kuris prieš daugiau nei šimtmetį žiauriai nužudė tris savo žmonas, gyvenimo žinovė. Tačiau ji nė nesapnavo, kad vieną dieną sutiks Bastjeno proprovaikaitį. Armandas – patrauklus, turtingas ir patiklus. Tobulas taikinys. Ji nedvejoja, kai Armandas jai pasiūlo dosnų atlygį, kad išvarytų Bastjeno Safyro dvasią iš jo protėvių namų. 

Bet Safyro dvare vėl įvykdoma žmogžudystė ir Malorė atsiduria įvykių centre. Ji beveik tikra, kad žudikas yra gyvas žmogus. Jei nori gauti pažadėtą atlygį, ji privalo atskleisti nusikaltimą ir išvaryti dvasią, išlaikydama magijos iliuziją. Mokamos atostogos užmiesčio dvare? Skamba kaip svajonė. Net jei jame klaidžioja nužudytų žmonų vaiduokliai, o pabaisos čia įprastos it pelės ar tarakonai.

Tačiau didžiausias iššūkis Malorei – išmokti pasitikėti savo širdimi. Ypač kai tas, kurio ji trokšta labiausiai, gali būti žudikas.

Marissa Meyer – „New York Times“ bestselerių autorė, kurios didelę kūrybos dalį sudaro kūrybingi, įtampos kupini klasikinių pasakų perpasakojimai, o pastaraisiais metais autorė atsigręžė ir į realistinių romantinių istorijų pasaulį. Ji sukūrė „Mėnulio kronikų“ (orig. The Lunar Chronicles) seriją, „Renegatų“ (orig. Renegades) trilogiją, dilogiją „Paauksuotoji“ (orig. Gilded) ir „Prakeiktieji“ (orig. Cursed), taip pat grafinių romanų „Laidai ir nervai“ (orig. Wires and Nerve) dilogiją bei „Mėnulio kronikų spalvinimo knygą“ (orig. The Lunar Chronicles Coloring Book). Pirmasis atskiras romanas „Beširdė“ (orig. Heartless) taip pat tapo „New York Times“ bestseleriu. Marissa Meyer dar parašė romantines komedijas „Momentinė karma“ (orig. Instant Karma) ir „Su trupučiu sėkmės“ (orig. With a Little Luck). Pirmoji jos knyga jaunesniems skaitytojams „Tegul švyti“ (orig. Let It Glow), parašyta su Joanne Levy, pateko į „New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių sąrašus. Marissa Meyer taip pat yra knygos „Laimingas rašytojas“ (orig. The Happy Writer), kurioje dalijasi rašymo patarimais ir patirtimi, autorė. Kūrėja gyvena Takomoje, Vašingtono valstijoje, su vyru ir dviem dukromis. Daugiau apie autorę sužinosite jos interneto svetainėje marissameyer.com.

„Atsisakyti galios spręsti – tai atsisakyti atsakomybės už savo gyvenimą. Atsisakyti būti žmogumi.“

Davidas Lisneris – genialus informatikas, savo laimingas dienas leidžiantis glaudžiai susietoje, labai išsivysčiusioje ir kontroliuojamoje visuomenėje. Vos kuriam nors jos gyventojui pajutus neigiamą emociją, elektroninis implantas ima stimuliuoti laimės hormonus. Tai Senbuvių teritorija – pasaulis be baimės ir rizikos. Netoliese Išeivių saloje įsikūrę maištingieji atsiskyrėliai – žmonės, nepanorę atsisakyti savo intuicijos, emocijų ir laisvės, atmetę programėlėmis grindžiamą visatą.

Davidui patikėta svarbi misija – vykti į Išeivių teritoriją ir pranešti apie garsaus sociologo Robero Solo mirtį ten gyvenančiai jo dukterėčiai Evai Montojai, laisvos dvasios merginai. Intuicija Evai kužda, kad mylimas dėdė mirė ne sava mirtimi, o buvo nužudytas.

Davidas ir Eva imasi tirti nusikaltimą ir tai nuveda juos iki valstybės paslapčių. Ar Evai pavyks įtikinti Davidą išsivaduoti iš savo baimių ir nebijoti nesėkmių? Ar Davidas supras, kad tik tokioje laisvėje galės vėl save atrasti?

Laurent’as Gounelle’is ir šįsyk lieka ištikimas savo braižui – įtraukiantį siužetą praturtinęs populiariosios psichologijos įžvalgomis, skaitmeninių technologijų amžiuje skatina susigrąžinti būtį į savo rankas ir nebijoti klysti. Būsite sukrėsti, jausite kažkur netoli sunkios realybės prarają, bet niekada neprarasite vilties.

Aktualias pasaulio ir žmonijos problemas nagrinėjančios Laurent’o Gounelle’io knygos išverstos į beveik 40 kalbų. Bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Pažadu tau laisvę“ autoriaus knygas skirtos ieškantiesiems atsakymų ir trokštantiesiems pažinimo. „Istorijos – ir pasakojamos knygose, ir rodomos filmuose – padeda gyventi“, – įsitikinęs rašytojas.

Jie nori mane surasti. Aš pati juos susirasiu.

tik

tik

tik

tik

tik

tuoj ateis laikas

stoti į karą.

Džuljeta jau kuris laikas gyvena „Omega“ bazėje. Maištininkų judėjimo slėptuvėje ir vietoje, kur susibūrę tokie kaip ji – apdovanotieji ypatingais gebėjimais.

Pagaliau ji išsilaisvino iš Atkūrimo sąjūdžio gniaužtų, išsilaisvino nuo planų išnaudoti ją savo kariniams tikslams ir yra laisva mylėti Adamą. Tačiau niekada neišsivaduos nuo savo mirtino prisilietimo. 

Ir nuo Vornerio, kuris jos trokšta labiau, nei ji manė esant įmanoma. Nuo vienintelio priešo, kurio negali įveikti savo mirtina galia. 

Persekiojama praeities ir baimindamasi ateities Džuljeta supranta, kad turės priimti sprendimus, kurie pakeis visą jos gyvenimą. Jai gali tekti rinktis tarp širdies troškimų ir Adamo gyvybės. 

Visa tai – kvapą gniaužiančioje „Džinų išrinktosios“ autorės Tahereh Mafi debiutinėje serijoje jaunimui. Niūrus distopinis pasaulis, jaudinantis pasakojimas apie superherojus, viliojanti romantika ir įspūdį darantis pagrindinės veikėjos charakteris – tai galingos istorijos užtaisas.

„Unravel Me“ pasaulis šiurpus ir unikalus. Jo veikėjai kupini aistros, o drąsi, išradinga Tahereh Mafi proza kibirkščiuoja jausmais ir emocijomis. Tai jaudinanti saga apie savęs suradimą ir uždraustą meilę. Tiesiog privalomas skaitinys visiems distopinės jaunimo literatūros – ar bet kokios literatūros – gerbėjams“, – Ransom Riggs, New York Times bestselerio „Ypatingų vaikų namai“ autorius.

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė bei tarptautinių bestselerių serijų „Shatter Me“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ autorė. Jos kūriniai išversti į trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru, taip pat rašytoju Ransomu Riggsu ir dukra gyvena Pietų Kalifornijoje.

„Penktasis sezonas“ – pirma distopinės maginės fantastikos trilogijos „Suluošinta žemė“ dalis. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Šio žemyno vardas – Ramybė. Tai katastrofų kraštas, ir gamtos galios čia naudojamos kaip ginklas. Atsivėrus plyšiui žemėje, pelenai uždengia saulę – civilizacijai gresia žlugimas. Ją išgelbėti galėtų orogenai – žmonės, gebantys sutramdyti stichijas. Esuna – viena iš jų, bet šią paslaptį žino tik keli artimieji. Dabar ji privalo surasti dukrą. Ir nesvarbu, kad pasaulis griūva.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir sudėtingais personažais.

Autorės romanų veikėjus slegia tokio masto negandos, kad sunkiai kiltų net mintis apie pasipriešinimą. Tačiau jie <...> prasiveržia pro slegiančius būties masyvus ir palieka juos kaip išnarą.

„The New York Times“

Jemisin išplečia maginės fantastikos galimybių ribas.

Brian Staveley, maginės fantastikos rašytojas

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/0464f5d6-d018-4d84-a35b-687f2777d616.html

Civilizacijai grimztant į ilgą šaltą naktį, Sezonas, nešantis vieną pabaigą po kitos, darosi vis tamsesnis. Ypatingų gebėjimų turinčiai Esunai ilga kelionė ieškant dukters užminė naujų mįslių, ir atsirado proga vėl sutikti tą, kurio sutikti ji nebesitikėjo. Esuna gavo prieglobstį Kastrimos komėje, tačiau dingusios dukters nerado. Užtat Kastrimoje yra pasaulį sunaikinęs Alebastras Dešimtžiedis, ir jis dabar prašo padaryti tai, ką gali tik vienintelė Esuna. 

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Už Jemisin pasakojimo slypi mūsų dabarties istorija, mūsų nesėkmės, veiksmai pasikartojančių traumų akivaizdoje ir reakcijos į šiuolaikines aistras ir įtampą.“

NPR (National Public Radio, JAV)

„Išskirtinė knyga <...>. Tiems, kas nekantriai laukė pirmos dalies tęsinio, vienintelis knygos trūkumas bus tai, kad užvertus paskutinį puslapį teks vėl laukti.“

Library Journal

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/a60e8f55-915e-4a29-9cab-54cd831e9773.html

„Akmeninis dangus“ užbaigia distopinės maginės fantastikos trilogiją „Suluošina žemė“. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Mėnulis greitai sugrįš. Ar tai bus žmonijos sunaikinimą, ar dar didesnę katastrofą pranašaujantis ženklas, priklausys nuo dviejų moterų.

Padedama iš Alebastro Dešimtžiedžio paveldėtos fenomenalios galios, Esuna tikisi rasti dukterį Nasuną ir padėti sukurti pasaulį, kuriame nė vienas atstumtasis vaikystėje nebepatirtų pavojaus. Tačiau laiko tam liko nedaug, o ir nuosavas pavidalas kinta taip, kad tenka skubėti.

Nasunos akimis, motina Obeliskų vartus įvaldė per vėlai. Nasuna regėjo pasaulyje tarpstantį blogį ir susitaikė su tuo, ko motina niekada nepripažins: kas sugedę, kartais būna nebeapvaloma ir tegali būti sunaikinta.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Gyvai pavaizduoti veikėjai, įtemptas siužetas ir išskirtiniai autorės gebėjimai kurti įsivaizduojamą pasaulį – visa tai užtikrina įspūdingą pasakojimą.“ – Publishers Weekly

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/2b9f2b55-9000-4f88-b80f-899e583d4f30.html