Elektroninės knygos

Šiuolaikybėje politiką keičia psichopolitika – dėmesio centre kaip galingas ekonominis resursas atsiduria nebe mūsų kūnai ir protai, bet psichika. Korėjiečių kilmės Vokietijos filosofo Byung-Chul Hano skvarbi analizė šioje knygoje skrodžia įvairius dabarties tvarkos aspektus: tylią nejuntamą kontrolę, kurią išgyvename kaip savo laisvę, emocijų komercializaciją, nesibaigiantį savęs tobulinimą siekiant vis didesnio produktyvumo ir kt. Hanas kviečia grįžti prie iš tikrųjų laisvo laiko kaip prabangos, nesusijusios nei su darbu, nei su vartojimu, ir tapti XXI amžiaus eretikais: atrasti savyje idiot savant – nuo komunikacinio triukšmo atsitraukusį nuotykių ieškotoją, siekiantį autentiško žinojimo ir patyrimo.

„[B]ūti laisvam pirmiausia reiškia būti pas draugus. „Laisvė“ iš esmės yra santykį reiškiantis žodis. Tikrai laisvi jaučiamės tik pavykusiame santykyje, tik laimingoje bendrystėje su kitais. Visiška izoliacija, į kurią veda neoliberalusis režimas, iš tikrųjų nesuteikia mums laisvės. Tad šiandien kyla klausimas, ar neturėtume laisvę apibrėžti iš naujo, iš naujo ją išrasti .“ –
„Psichopolitika“

„Mano knygos analizuoja visuomenės ligas ir jų tikslas padėti tas ligas įveikti. Taip, turime ieškoti naujų kelių ir naujų pasakojimų.“

Byung-Chul Han, interviu „El Pais“

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Lietuviškai išleistos autoriaus knygos „Nuovargio visuomenė“ ir „Eroso agonija“. Gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose nagrinėja šiuolaikybės procesus, demaskuoja perdegimo kultūrą, mūsų epochai būdingą toksišką pozityvumą ir totalų laisvės išnaudojimą.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2ba01435-8110-47b9-b8f5-ca6fdbafeb31.html

Didelių kančių sukėlęs karas tarp dviejų Fondų baigėsi. Laimėjusio Pirmojo Fondo mokslininkai nusprendžia grįžti prie kadaise Hario Seldono sukurto plano – pastatyti naują Imperiją ant senosios griuvėsių.

Vis pasigirsta gandų, kad Antrasis Fondas išliko ir ryžtingai nusiteikę antrafondiečiai rengiasi kerštui. Maištautojas Tarybos narys ir nebejaunas istorikas ištremiami iš Pirmojo Fondo ieškoti legendinės Žemės planetos ir išsiaiškinti, ar Antrasis Fondas išties tebegyvuoja, o nežinoma ir grėsminga jėga, regis, ima diriguoti įvykiams. Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos, artėdami ir prie paskutinio lemties posūkio pačiame Visatos pakraštyje.

„Fondo pakraštys“ – ketvirta kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis. 1983-iaisiais šis mokslinės fantastikos romanas įvertintas Hugo ir „Locus“ premijomis.

„Nuostabus kūrinys, išlaikęs seriją pradėjusios trilogijos dvasią, bet stilistiškai platesnis ir brandesnis. Turbūt geriausia serijos knyga.“

Kirkus Reviews

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html

Jos – tai tūkstančiai moterų, kurių dažnai net nevadindavo vardais. Jų gyvenimai buvo pašvęsti kitiems, o patys beveik be pėdsakų išnyko. Tai ir jaunos, vos 15 metų sulaukusios merginos, ir pagyvenusios moterys. Užaugusios skurdžiuose kaimeliuose ar vienkiemiuose, neraštingos, neišmokytos gerų manierų, jos dėl skurdo buvo priverstos kraustytis į miestus ir įsidarbinti pasiturinčių miestiečių namuose.

Tarnaičių darbo ir buities sąlygų nereguliavo įstatymai, jos priklausydavo nuo ponų malonės. Neturėjo teisės į atostogas ir ilgesnį poilsį, negalėdavo išeiti iš namų be leidimo. Jas įtarinėdavo amoralumu, ligų platinimu ir vagystėmis. Jos neretai tapdavo seksualinio išnaudojimo aukomis, o susilaukti vaiko, jei kuri ir ryždavosi, būdavo tikras išbandymas.

Knygoje aprašoma XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės Lenkija, kur turtingųjų namuose dirbo apie 500 000 tarnų, daugiausia moterų. Tarnaičių padėtis Vilniuje ar Kaune niekuo nesiskyrė – apie Lietuvą knygoje irgi užsimenama. Šis gyvąja istorija – laiškais, laikraščių žinutėmis, dienoraščiais – paremtas tyrimas atveria akis ir svariai papildo XX a. Lenkijos ir Lietuvos socialinio gyvenimo vaizdą.

„Tarnaičių gyvenimas tarpukario Lenkijoje buvo labai panašus kaip ir to meto Lietuvoje. Nepaisant sparčiai modernėjančio pasaulio, matome lėtai besikeičiančius žmonių tarpusavio santykius, veikiamus luominės bei socialinės atskirties ir prietarų.“

Istorikas dr. Ryšard Gaidis, Vilniaus universitetas

„Knyga labai daug pasako apie mūsų visuomenės šaknis, apie išnaudojimą, apie moterų, prisiėmusių vergišką likimą, nuolankumą, o kartu ir apie žmogišką stiprybę, galinčią peržengti klasių skirtumus. Man tai ypač daug emocijų kelianti knyga, nes mano auklė, kuri galėtų būti šios knygos herojė, buvo viena svarbiausių mano vaikystės žmonių. Autorė atliko milžinišką darbą, ačiū!“

Režisierė Agnieszka Holland

Joanna Kuciel-Frydryszak – Vroclavo universiteto polonistikos absolventė, žurnalistė. Daugiausia dėmesio sulaukė jos knyga „Tarnaitės visa kam“ (2018). Pagrindinio Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ ir didžiausio interneto knygyno „Lubimyczytać“ skaitytojai ją išrinko į geriausių 2018 m. knygų dešimtukus. Knyga nominuota žurnalų „Polityka“ ir „Newsweek“ premijoms.

„Aš nedaviau atsakymų. Aš stengiausi supurtyti skaitytoją, kad jis atsikratytų kai kurių išankstinių nuostatų, ir paskatinti jį mąstyti savarankiškai, sekti naujas drąsias teorijas. Taigi kiekvienas skaitytojas iš šios knygos gauna kažką skirtinga, nes atsakymus jis teikia pats... Tai kvietimas susimąstyti, o ne įtikėti.“ – Robert A. Heinlein

Pasirodęs 1961 metais, mokslinės fantastikos romanas „Ateivis svetimame krašte“ sulaukė didžiulio atgarsio ir prieštaringų vertinimų. Tai vienas visų laikų žymiausių ir skaitytojų mėgstamiausių mokslinės fantastikos kūrinių, aktualus iki šiol.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. Jam pirmąsyk atvykus į Žemę, jauna ligoninės slaugytoja Džilė Bordman slapta prasmunka į Smito palatą ir kartu su juo išgeria stiklinę vandens: Žemėje tai paprasčiausias veiksmas, bet Marse – šventas ritualas. Nuo šiol ypatingo tarpusavio ryšio siejami Smitas ir Džilė turės kovoti, kad apgintų teisę mylėti.

Robertas A. Heinleinas (1907–1988) – XX a. amerikiečių rašytojas, kietosios mokslinės fantastikos kūrėjas, vadinamas šios krypties pradininku. Jis įvedė aukštus mokslinio, inžinerinio patikimumo standartus kūriniams ir į aukštesnį lygį pakėlė literatūrinius reikalavimus šiam žanrui. R. A. Heinleinas iki šiol yra vienintelis rašytojas, Hugo prizu apdovanotas keturis kartus. Kūrinys „Ateivis svetimame krašte“ buvo kritikuotas ir išbrauktas iš mokyklinių skaitinių sąrašo dėl laisvosios meilės ir gyvenimo komunoje elementų. Nepaisant to, romanas 1962 m. apdovanotas Hugo prizu, jis tapo ir pirmąja mokslinės fantastikos knyga, patekusia į „New York Times Book Review“ bestselerių sąrašą. Taip pat 2012 metais jos egzempliorius buvo eksponuojamas JAV Kongreso bibliotekos parodoje „Knygos, suformavusios Ameriką“.

EPUB sertifikatas:  https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b6a87ab9-1f9d-46c9-b350-79e79d16da58.html

2027-ieji, netrukus Prancūzijos prezidento rinkimai. Internete pasklinda vaizdo įrašas, kuriame ekonomikos ir finansų ministrui Briuno Žiužui nukertama galva. Tačiau Briuno gyvas, tai simuliacija. Keisti išpuoliai tęsiami – netrukus sprogsta spermos banko įmonė. Ar tai katalikai ekstremistai? O gal Žemę nuo žmonių išlaisvinti siekiantys kraštutinių pažiūrų ekoaktyvistai? Kaltininkai gabūs, pėdsakų nepalieka.

Iš tiesų šis romanas yra apie Polį Rezoną, kuriam greit 50. Jis – Briuno Žiužo dešinioji ranka. Su žmona gyvena bute Paryžiaus centre, bet jau senokai su ja beveik nesusitinka. Netrukus Polio tėvą ištinka insultas. Šeimos bėdoms keičiant vienai kitą, Polis greit pajus ir savo paties gyvenimo trapumą. Tačiau tai – ne pabaiga.

Ši knyga – galingas ne tik ironijos, bet ir vilties šaltinis. Prancūzų rašytojas Michelis Houellebecqas (gim. 1956), vienų laikomas satyrišku ciniku, o kitų – tikru romantiku, rodos, smaginasi projektuodamas technokratinės Vakarų civilizacijos agoniją ir aprašydamas personažų negandas. Nepaisant to, jis teigia meilę. Ir nors meilė čia šoka su mirtimi, pati ji nemirtinga.

Houellebecqas yra pelnęs Goncourt'ų premiją ir aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną. Rašytojas teigia, kad romanas „Sunaikinti“ yra paskutinė jo grožinė knyga.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html 

Gala – ryžtinga, stipri ir romantiška moteris, kurios sprendimai tuo pačiu žavi ir piktina. Ji mūza, mylimoji ir vadybininkė. Klausimas, ar Dali būtų galėjęs tapti tokiu sėkmingu menininku be jos, kirba ne vienam. Juk Dali kūryba be jokios abejonės persismelkusi besąlygiška, įtempta ir aistringa jo ir Galos meile.

Ispanija, 1929 m. Gala lydi savo vyrą, poetą Polį Eliuarą, į žvejų kaimelį Kadakesą, kuriame jis ketina susitikti su jaunu dailininku Salvadoru, netrukus pristatysiančiu savo kūrybą Paryžiuje. 

Kai Gala sutinka dešimčia metų už ją jaunesnį menininką, ją sužavi jo savita išvaizda. Salvadoras atskleidžia jai vis daugiau savo pasaulio, o pats mato tik ją, Galą. Polis pastebi tarp jų užsimezgusius jausmus ir liepia Galai apsispręsti. Sunkia širdimi ji nusprendžia grįžti į Paryžių su sutuoktiniu ir judviejų dukra, tačiau niekaip negali pamiršti Salvadoro.

Šiame romane, paremtame ypač kruopščiai ištyrinėta faktine informacija, su įsimylėjėliais susipažįstame jau ankstyvosiomis jų, kaip poros, dienomis, kai Dali dar nebuvo tapęs garsiu tapytoju ir kai abiem teko nueiti sunkų kelią, kad būtų drauge. 

Jis negalėjo be jos, o ji – be jo. Puikioji ekscentriškų sutuoktinių pora.

TIMES IR SUNDAY TIMES 2024 METŲ KNYGA.

Ką miegančios smegenys gali pasakyti apie mus.

Beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžiate sapnuodami. Ar kada nors susimąstėte, kodėl?

Sapnai visada sieti su paslaptimi. Jie gali keisti atskirų žmonių gyvenimus ir viso pasaulio likimą, pastūmėdami sudaryti verslo sandorius, įkvėpdami meno kūrinius ir mokslo idėjas, skatindami rengti karinius įsiveržimus ir sukeldami nervinį išsekimą.

Vis dėlto sapnų šaltinis nėra paslaptis. Tai normalios smegenų elektrofiziologijos rezultatas ir vienu metu neįtikėtina transformacija, smegenyse vykstanti kiekvieną naktį užmigus.

Šioje novatoriškoje knygoje bestselerių autorius ir neurochirurgas Rahulas Jandialas gilinasi į sapnuojančias smegenis ir dalijasi istorijomis iš savo praktikos, atskleisdamas stulbinamą sapnų poveikį gyvenimui. Jie sustiprina mūsų gebėjimą reguliuoti emocijas, kūrybiškumą, saugo prisiminimus ir skatina mokytis, be to, padeda dorotis su traumomis, pasirengti būsimiems sukrėtimams ir netgi numatyti būsimus psichinius ir fizinius negalavimus, pavyzdžiui, Parkinsono ir Alzheimerio ligas.

Autorius pateikia aiškius ir įtikinamus naujais moksliniais tyrimais pagrįstus patarimus, kaip sapnuoti sąmoningai, perrašyti košmarus, suprasti savo sapnų modelius ir išlaisvinti jų kūrybinę galią, kaip panaudoti sapnus lavinti įgūdžiams, kurie padės tobulėti realiame gyvenime.

„Kodėl mes sapnuojame“ atveria duris į vieną seniausių ir svarbiausių mūsų funkcijų ir atskleidžia jos potencialą keisti gyvenimą.

RAHULAS JANDIALAS – medicinos mokslų daktaras, neurochirurgas ir neurobiologas, atliekantis onkologines operacijas ir prižiūrintis novatoriškus mokslo atradimus Jandialo vardo laboratorijoje „City of Hope“, Los Andžele. Kaip savo įkurtos ne pelno siekiančios Tarptautinės vaikų neurochirurgijos asociacijos (INCA) atstovas jis keliauja po pasaulį operuodamas ir mokydamas vaikų smegenų chirurgijos labdaros ligoninėse ir konfliktų zonose. Jo pirmoji knyga Life Lessons from a Brain Surgeon („Smegenų chirurgo gyvenimo pamokos“) tapo The Sunday Times bestseleriu.

„Tai svarbi knyga. Parašyta gražiai, paaiškinimai suprantami, o istorijos labai atviros. Idėja, kad sapnai gali padėti mums susidoroti su netektimi ir sielvartu, įkvepia ir drąsina.“

JULIA SAMUEL, knygos Grief Works autorė

„Kaip įkvepia tai, kad sapnuojant mūsų vaizduotė yra beribė. Šią knygą būtina perskaityti visiems, dirbantiems meno ir kūrybos srityse!“

BRYANAS FOGELIS, „Oskaro“ laureatas, režisierius

Paolo Cognetti (g.1978) – vienas talentingiausių šiuolaikinių Italijos rašytojų. Lietuvos skaitytojams puikiai žinomi jo romanai „Aštuoni kalnai“ ir „Vilko laimė.

Brolius Luidžį ir Alfredą sieja du dalykai: taurelė ir tėvo namas. Jie gali gerti iki nukritimo, o rytą pakirdę pradėti viską iš naujo. Tik aukštai kalnuose esantis namas saugo jų vaikystės ir broliškos meilės prisiminimus. Bet Alfredui jų nebereikia. Dabar, kai tėvo nebėra, jis grįžo į slėnį, nes nori išsilaisvinti iš praeities saitų. Tačiau nežino vieno dalyko: ta vargana trobelė gali tapti tikru lobiu. Arba pražūtimi...

Paolo Cognetti nuo atšiaurių Monte Rozos ledynų neria į slėnio dugne kunkuliuojančius pykčio, alkoholio ir savęs naikinimo migloje pasiklydusių žmonių gyvenimų verpetus. Rašydamas „Žemai slėnyje“ autorius įkvėpimo sėmėsi iš Bruce’o Springsteeno albumo „Nebraska“ ir sukūrė tikrą šedevrą, leidžiantį skaitytojams ne tik įsivaizduoti, bet ir pajusti kenčiančio žmogaus skausmą.

„Laikui nepavaldus pasakojimas, žavintis tik didiesiems kūrėjams būdingu įtaigiu, dinamišku ir taupiu stiliumi.“

Panorama

„Pasakojimas apie antrą šansą ir apie tai, kad mūsų įsivaizduojama ateitis ne visada būna tokia, kokios norėtume.“

Jodi Picoult

Du atsitiktinai susitikę nepažįstamieji leidžiasi į vienos dienos nuotykį ir kai ką pažada vienas kitam. Bet vienas žodžio laikosi, o kitas jį sulaužo, ir tai iš esmės pakeičia jų gyvenimą.

Atsitiktinis dvidešimtmetės Fernos Brukbanks susitikimas su nepaprastai patraukliu idealistu menininku Vilu Baksteriu virto vienos dienos nuotykiu. Nors laikas buvo netinkamas, jų ryšys pasirodė esąs nuoširdus: jie dalijosi paslaptimis, svajonėmis ir sutarė susitikti po metų. Ferna į susitikimą atėjo, o Vilas – ne.

Trisdešimt dvejų Fernos gyvenimas visai ne toks, kokio ji tikėjosi. Iš didmiesčio jai tenka grįžti namo ir imtis vadovauti mamos paliktai ne pirmos jaunystės poilsiavietei prie ežero Muskokoje, nors buvo prisiekusi šito niekada nedaryti

Fernai reikia plano – gelbėjimosi rato. Jos nuostabai, tokį ratą jai numeta Vilas, atvykęs vėluodamas devynerius metus. Bet ar ji gali pasikliauti šituo prabangų kostiumą vilkinčiu vyru, visai nepanašiu į tą vaikiną, su kuriuo susipažino prieš daug metų. Vilas kažką slepia ir Ferna abejoja, ar norėtų tai sužinoti.

Tačiau prieš dešimt metų Vilas Baksteris išgelbėjo Ferną. Ar ji gali padaryti tą patį dėl jo?

„Susitikime prie ežero“ – nuostabi, vasaros šiluma dvelkianti ir širdį suvirpinanti meilės istorija apie paslaptis, melą, nutrūkusius santykius ir antrą šansą.

Kūrinys „Goodreads“ nominuotas Geriausio meilės romano (2023) apdovanojimui.

 „Įtraukianti meilės istorija apie atradimus, apie tai, kas esame ir ko trokštame, kai svajonės keičiasi, o šansai pražiopsomi. Carley Fortune dovanoja mums dar vieną puikų vasaros skaitinį, alsuojantį širdies šiluma; tai knyga, kurią galima perskaityti per dieną, pasinėrus į jaunos ir seksualios meilės nostalgiją. Romano „Vasara po vasaros“ gerbėjai, ši knyga jūsų tikrai nenuvils!“

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Carley Fortune kūryboje užkoduoti visi penki pojūčiai. Knygoje „Susitikime prie ežero“ paragausite Piterio kepamos raugo duonos. Išgirsite prie ežero augančių medžių ošimą. Užuosite džino ir vandeniu atskiesto toniko kvapą. Pamatysite prieplaukoje laukiančią Ferną. Ir pajusite kiekvieną Vilo kūno skelidžiamą įelektrintą impulsą. Tai graži istorija apie tai, kaip atsisakyti lūkesčių, augti ir tapti tuo, kuo trokšti, įsileisti meilę, kai nesijauti jos nusipelnęs. Puikus vasaros skaitinys. Carley talentas dainuoja kiekviename puslapyje.“

Iman Hariri-Kia, rašytoja

„Įspūdinga vasaros knyga. Gyvendama tarp mažų Kanados namukų, Fortune meistriškai kuria dar vieną jaudinančią istoriją apie meilę ir antrą šansą. Kai užversite paskutinį romano puslapį, kūrinys dar ilgai gyvuos jūsų širdyje.“

Amy Lea, rašytoja

CARLEY FORTUNE yra New York Times ir Globe & Mail bestselerių „Vasara po vasaros“ ir „Susitikime prie ežero“ autorė, tituluota Kanados žurnalistė, dirbusi portalo Refinery 29, laikraščio The Globe & Mail, žurnalų Chatelaine ir Toronto Life redaktore. Ji gyvena Toronte su vyru ir dviem sūnumis.

CarleyFortune.com

Anglijos restauracijos laikotarpio rūmuose ponia Dona Sent Kalum garsėja skandalais ir polinkiu į paikystes – šitaip mėgina prablaškyti įgrisusią kasdienybę. Giliai širdyje ji vis dėlto geidžia kitokio gyvenimo, nuoširdžios meilės, švelnumo. Siekiant šio tikslo Donai nebaisūs jokie pavojai.

Ji paklūsta širdies balsui ir iš troškaus Londono pabėga į atkampų Navrono dvarą, vildamasi nuošaliuose jo miškuose ir slaptuose užutėkiuose atrasti dvasios ramybę. Ten ji patiria tikrą aistrą, įsimyli bebaimį piratą, medžiojamą Kornvalio gyventojų, – prancūzą, kuris, kaip ir pati Dona, dėl vienos džiaugsmo akimirkos yra pasiryžęs rizikuoti gyvybe.

„Daphne du Maurier nėra lygių.“ 

Sunday Telegraph

Įtraukta į 2021 m. „Women’s Prize for Fiction“ ilgąjį sąrašą.

„Stebuklinga!“

Tracy Chevalier

1957 m., pietryčių Londono priemiesčiai. Džinė Svini – vietinio laikraščio žurnalistė, įstrigusi pareigos ir nusivylimo kupinoje rutinoje, iš kurios ištrūkti prošvaisčių nematyti.

Kai jauna moteris Grečen Tilberi susisiekia su laikraščio redakcija teigdama, kad jos dukra gimė iš nekalto prasidėjimo, Džinė turi išsiaiškinti, ar ši moteris byloja apie stebuklą, ar yra apsimetėlė.

Tyrimas apverčia tylų Džinės gyvenimą aukštyn kojomis ir suteikia netikėtą galimybę patirti draugystę, meilę ir galbūt net laimę.

Tačiau tai neišvengiamai turės savo kainą.

 „Viena gražiausių kada nors skaitytų knygų. Jei atvirai, nenoriu, kad liktumėte jos neperskaitę.“

Lucy Mangan

 „Nepaprasta... „Maži malonumai“ tikrai nėra mažas malonumas!“

The Times

„Romanas, kuriam neįmanoma atsispirti, – ironiškas, įžvalgus ir tyliai pražūtingas.“

Mail on Sunday

„Nepaprastai papasakota tikros, suaugusių žmonių meilės ir kančios istorija.“

The Sunday Times

Dviejų knygų serijos „Ten, kur laukia meilė“ antroji knyga

Būdama keturiolikos Greisė galėjo padaryti viską dėl savo meilės – mokyklos blogiuko Railio. Desperatiškos pastangos pelnyti žavaus aštuoniolikmečio dėmesį pavertė ją miestelio pašaipų objektu. Daugybę metų Greisė nenorėjo net kojos kelti į Los Lobosą. Tačiau miestelio gyventojai jos anaiptol nepamiršo. Greisė – tikra legenda. Atvykusi į sesers vestuves ji netrunka tuo pati įsitikinti. Ir labai greitai vėl susiduria su savo pirmąja meile.

Railis Vaitfildas surimtėjo: grįžo gyventi į Los Lobosą ir net planuoja tapti meru. Jis jau pelnė rinkėjų palankumą. Tikslas, rodos, ranka pasiekiamas, bet vieną vakarą prie jo namų ima ir išdygsta „pamišėlė Greisė“. Railis supranta: nuolatinės akistatos su šia kadaise jį persekiojusia mergina tikrai nepadės tapti respektabiliu miestelėnu. Nuojauta pasitvirtina – kažkas imasi juodinti ne tik jį, bet ir Greisę.

Ar grumiantis su intrigomis atsiras laiko meilei?

Dviejų knygų serijos „Ten, kur laukia meilė“ pirmoji knyga

Džilė Stratern išvyko iš gimtojo miestelio paviliota spindinčio didmiesčio pažadų ir susikūrė pavydėtiną gyvenimą. Tapo garsia advokate, ištekėjo už mylimo vyro. Viskas puikiai klojosi, kol vieną dieną ji užtiko savo mylimąjį... nepalankiomis aplinkybėmis.

Sugriuvus didiesiems gyvenimo planams, Džilė grįžta į apsnūdusį Los Lobosą ir prisiglaudžia po ekscentriškos tetos sparneliu. Tačiau ramybė idiliškame pakrantės miestelyje apgaulinga. Vos įsikūrusi Džilė susitinka Maką Kendriką, paauglystės laikų meilę. Kadaise buvęs pašėlęs jaunuolis tapo rimtu miestelio šerifu, besirūpinančiu savo dukra.

Džilė dar prisimena, kaip skaudžiai jis ją nuvylė, bet ankstesnė trauka niekur nedingo. Tik kaip nuvogti laiko pasimatymams, kai tenka nuolat sukti galvą dėl priekabaus socialinio darbuotojo, širstančių buvusiųjų, besiožiuojančios aštuonmetės, keistų miestelėnų bylų?..

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“


Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.


S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.
BTJ

Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.
Litteratursiden


Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ - penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

„...kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“


Aušvico–Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos - buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.

Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Koh?t, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.


„L. Adlington atskleidė ne vieną, bet kelias ilgai slėptas istorijas: pasakojimą apie užuojautos kupinas ir drąsias žydes, siuvusias, kad išgyventų, drabužių istoriją per Holokaustą ir mados pramonės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Autorė meistriškai supynė šias gijas į nepaprastai įtraukiantį, svarbų ir unikalų istorinį skaitinį.“
Judy Batalion


Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Pasiklydęs savyje jaunuolis Darvinas atvyksta į svetimą Port Andželo miestą Trinidado saloje ieškoti laimės, bet laimei nusisukus tegauna duobkasio darbą. Nutolęs nuo savo motinos ir jų rastafarių tikėjimo, klaidžiodamas nepažįstamomis Port Andželo gatvėmis, jis tikisi surasti tėvą, kurio niekad nepažinojo.

O sename name ant kalvos, kur miestas susilieja su miškais, Jedžidės motina guli mirties patale. Ji Jedžidei paliks svarbiausią savo palikimą: gebėjimą bendrauti su mirusiaisiais. Sakoma, kad Jedžidės šeimos moterys kilusios iš corbeaux, kreolų vadinamų grifais, juodų paukščių, saulei leidžiantis, į rytus nusinešančių mirusiųjų sielas.

Darvinas ir Jedžidė kiekvienas turi tai, ko ilgisi kitas. Jų likimams neišvengiamai susipynus, jie suras vienas kitą netikėčiausioje vietoje, kur sugyvena gyvieji ir mirusieji, – Trinidado salos šerdyje, senosiose miesto kapinėse.


„Šis romanas žymi išskirtinio ir raiškaus balso gimimą.“
Pat Barker

„Jaudinamai švelni ir įtaigi meilės istorija.“
Bolu Babalola

„Meilės laiškas Trinidadui.“
Guardian

„Mitiška ir žavinga.“
New York Times

„Nutvilkanti magijos ir netekties, vilties ir meilės istorija.“
Marlon James


Ayanna Lloyd Banwo (Ajana Loid Banvo) – Trinidado ir Tobago rašytoja, šiuo metu gyvenanti Londone. „Kai buvome paukščiai“ jos debiutinis romanas, 2023 m. apdovanotas „BOCAS Prize“ ir "Authors' Club Best First Novel Award“ literatūros premijomis.

„HIPOTEZĖ. Jei įsimylėsiu, būtinai baigsis blogai.“

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir... dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.


„A. Hazelwood įtikinamai perteikia klampų akademinės bendruomenės liūną. Ji šmaikščiai pasitelkia sumanius, žavius veikėjus ir pasakojimo veržlumo prozą... Protingas, seksualus romanas nudžiugins daugybę romantinių istorijų gerbėjų.“
Publishers Weekly


Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. A. Hazelwood mėgsta bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. Debiutinis jos romanas „Meilės hipotezė“, pasirodęs 2021 m., buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia romance žanro knyga.

„Kaupiantieji auksą yra turtingi tą akimirką. Kaupiantieji žinias ir įgūdžius turtingi visą gyvenimą.“


Šioje knygoje nepasakojama apie verslo strategiją. Strategijos keičiasi kaip metų laikai. „CEO dienoraštyje“ pasakojama apie kai ką nepalyginti pastovesnio.

Knygos autorius Stevenas Bartlettas – verslininkas, itin populiarios tinklalaidės „CEO dienoraštis“ (angl. The Diary of a CEO) vedėjas. Visų sėkmių ir nesėkmių, su kuriomis jam teko susidurti einant verslumo keliu, pagrindas – meistriškumo dėsniai. Jie ir lėmė nepaprastai sėkmingą S. Bartletto karjerą. Jie paskatins ir Jūsų sėkmę – sukurti ką nors didinga, užkopti į aukštumas.

Šie dėsniai pagrįsti psichologijos ir elgsenos mokslais bei S. Bartletto ir sėkmingiausių pasaulio verslininkų, pramogų pasaulio atstovų, menininkų, rašytojų ir sportininkų, dalyvavusių tinklalaidėje, patirtimi. Jie neabejotinai atlaikys laiko išbandymą ir padės kiekvienam suimti į rankas savo gyvenimą, atskleisti potencialą.



„S. Bartlettas supina naujausius mokslinius tyrimus, savo paties patirtį ir įtaigias istorijas. Taip jis padeda iš naujo apibrėžti sėkmę ir išnaudoti savo galimybes. Šią knygą būtina perskaityti visiems, svajojantiems padaryti ką nors drąsaus.“
Jay Shetty, tinklalaidės „On Purpose“ vedėjas ir knygos „Mąstyk kaip vienuolis“ autorius




Steven Bartlett (Styvenas Bartletas) – britų verslininkas ir pranešėjas, išgarsėjęs tinklalaide „CEO dienoraštis“. Autorius taip pat yra patyręs sveikatos ir sveikatingumo srities, blokų grandinės technologijų, biotechnologijų, kosmoso tyrinėjimų investuotojas. Knyga „CEO dienoraštis“, išleista 2023 m., tapo „Sunday Times“ bestseleriu nr. 1.

„Jei tu žmogui tikrai rūpi, jam daug svarbiau, kaip jautiesi tu, o ne kaip jaučiasi jis pats.“

Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies.

Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu.

Jei Ovenas nori išsaugoti jųdviejų santykius, jam tereikia prisipažinti. Tačiau išpažinti klaidą gali būti daug pražūtingiau, nei ją padaryti...


„Dedu prie kitų C. Hoover romanų mano visų laikų mėgstamiausiųjų sąraše. Pagalvojus apie šią knygą, man akys vis dar apsipila ašaromis, suvirpa širdis. Perskaitykite ją ir pamilkite.“
Knygų tinklaraštis „Nestled in a Book“



„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“ ir „Lapkričio 9“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Išpažintys“ pelnė „Goodreads Choice“ apdovanojimą „Reader's Favorite Romance“ kategorijoje.

„Kai dirbau žemei dangų,

o jūrai dugną dėjau,

o jūrai dugną dėjau –

per Vokietijos gaisrą

manęs išvest atėjo,

<...>“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Kaip Kukutis protą atgavo“, greičiausiai, ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu. Kaip ir daugelis kitų Kukučio nuotykius įamžinusių eilių, virtusių dainomis. Kukutis – literatūrinis personažas – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu. 

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotine, totalia cenzūra. Mitinės būtybės įkūnijimas mitopoetinėje erdvėje leido laisviau kalbėti Ezopo kalba. Atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

Kukuti Kukuti, tu geras žmogau,

ar tu nebijai tokią naktį dangaus? 

Leidinio prieinamumas:
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

Įtraukiantis, realiais faktais pagrįstas ir meistriškai parašytas istorinis romanas patenkins plataus rato skaitytojų lūkesčius.

„New York Journal of Books“

„Gyvenimas ne visuomet būna toks, kokio tikimės, bet vienintelis būdas jaustis laimingai – kuo geriau jį išnaudoti.“ – Dženė Džerom

1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą bėgti į Angliją. Čia, Velso princo surengtame pokylyje, Dženė sutinka savo gyvenimo vyrą – Randolfą Spenserį Čerčilį, senos aristokratų giminės atžalą. Šis įsimyli ją iš pirmo žvilgsnio ir netrunka pasipiršti. Deja, tėvai nepritaria jųdviejų santuokai, tad galiausiai Dženei tenka griebtis neįtikėtino žingsnio...

Dženės ir Randolfo santuokinis gyvenimas – audringas ir kupinas iššūkių, o po ankstyvos vyro mirties Dženė ir toliau stulbina britus savo ekstravagancija ir drąsa. Ji ištekės dar dukart, daugelis jos poelgių duos nemažai peno apkalboms, bet aktyvi visuomeninė ir labdaringa veikla pavers ledi Spenser Čerčil ryškia to meto Anglijos aukštuomenės figūra. Sūnui Vinstonui pradėjus politinę karjerą, motina visuomet liks ištikima jo pagalbininkė ir atrama.

C. W. Gortneris parašė ne vieną įspūdingą knygą apie ryškias istorines asmenybes – moteris, o pastarąjį romaną paskyrė Dženei Džerom – Vinstono Čerčilio motinai. Turtingo Niujorko verslininko dukters gyvenimą galima pavadinti sėkmės istorija. Toji sėkmė unikali – kaip ir pati Dženė. Nekilminga amerikietė drąsiai įsiveržė į Didžiosios Britanijos aukštuomenę, lydima skandalų ištekėjo už aristokrato Randolfo Spenserio Čerčilio, o vyresnysis jos sūnus Vinstonas tapo vienu ryškiausių XX a. politikų ir valstybės veikėjų. Jaudinanti, provokuojanti ir pikantiška nesutramdomos moters gyvenimo istorija nepaliks abejingų!

C. W. Gortneris Naujajame Kalifornijos koledže įgijo dailiųjų menų magistro laipsnį (kūrybinis rašymas, istorijos studijų pakraipa). Jis yra daugelio tarptautinių bestselerių, tokių kaip „Romanovų imperatorienė“, „Panelė Chanel“, „Valdovės įžadas“, „Kotrynos Mediči išpažintis“, „Paskutinė karalienė“, „Vatikano princesė“, „Marlena“, „Pirmoji aktorė“, autorius. Šiuo metu gyvena Šiaurės Kalifornijoje.

Skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje 2023 metais 

Seniausios Italijos literatūros premijos „Premio Bancarella“ laimėtoja (2023 m.)

„Alassio Centolibri Prize“ konkurso finalininkė

„Kalbėkim rimtai. Nėra laiškanešių moterų.

– Nebuvo iki šiol, – atsakė Ana.“

1934-ųjų birželį nedidukame Pietų Italijos miestelyje sustoja mėlynas autobusas. Iš jo išlipa vieninteliai keleiviai: iš šalies šiaurės į gimtuosius namus dosnaus dėdės palikimo parviliotas, neslepiantis džiaugsmo Karlas ir „šiaurietė“ Ana, kurią slegia skaudi dukrelės netektis, o ramybės neduoda mintys apie gyvenimą nepažįstamame krašte.

Kaimo gyventojai netrunka pastebėti, kad Ana yra kitokia. Ji nelanko bažnyčios, nesiklauso gandų ir visada sako, ką galvoja. Ji nesitaiksto su Pietų Italijos papročiais, neprisiima moterims skirto tradicinio namų šeimininkės vaidmens ir netgi nusprendžia susirasti darbą – tampa pirmąja „laiškaneše“. 

Daugiau nei dvidešimt metų Ana nematoma gija jungė Lidzanelo kaimo gyventojus ir rinko jų istorijas. Išdidžiai vilkėdama tamsiai mėlyną pašto darbuotojos kepuraitę ir uniformą, moteris pristatydavo į namus jaunų vyrų laiškus iš fronto, emigrantų atvirukus, slaptų meilužių laiškelius. Pati to nesitikėdama, ji pakeitė sustabarėjusį Lidzanelo gyvenimą, tačiau nesugebėjo pakeisti beviltiškai ją įsimylėjusio vyro jausmų.

Su žymiąja Elena Ferrante lyginamos Francescos Giannone romanas „Laiškanešė“ užkariavo Italijos skaitytojų širdis, tapo skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje, o netrukus sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. 

„Francesca Giannone parašė įspūdingą istorinį meilės romaną, dvelkiantį branda ir išmintimi, iš vieno fragmento atkuriantį visą gyvenimo prasmės paveikslą.“

Io Donna

„Betgi dvi savaitės, o žmonės dėl oro kartais negali nusigauti nuo vienos trobelės iki kitos, riaumojanti audra ištrynė visą kraštovaizdį, visas pasaulio šalis, dangų, horizontą, net ir patį laiką; jau seniai sutaisyta, ką reikėjo sutaisyti, kabliai pririšti, virvių raizgalynės išpainiotos, išpainiotos visos raizgalynės, išskyrus tas, kurios susijusios su širdies dalykais ir lytiniu potraukiu.“


Atokioje Islandijos dalyje žvejų kaimelyje berniukas ir jo geriausias draugas Baurduras kartu su kitais žvejais ruošiasi menkių žūklei. Geria deginančią ir juodą it tamsiausia naktis kavą, nykščiu storai tepa sviesto ir kepenų pašteto ant duonos riekių. Baurduro lūpos kruta skaitant Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Berniukas draugą stebi akies krašteliu ir jį užlieja šiluma.

Netrukus šeši vyrai leisis į Arkties vandenyną, ilgas valandas irkluos lediniame valties karste, ilgiau už patį laiką lauks, kol užkibs žuvys. O Baurduras susikeiks supratęs, jog buvo taip susitelkęs prisiminti eilutes iš „Prarastojo rojaus“, taip susitelkęs, kad pamiršo odinę tuniką, apsaugančią nuo vėjo ir šalčio. Gelbstinčią nuo mirties.

„Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.


„Tarytum austrė – žėrintis lobis šiurkščiame kiaute.“
Der Spiegel

„It gilus jūros atodūsis.“
Le Monde

„Neįprastai stipri skaitymo patirtis.“
Irish Examiner

Jón Kalman Stefansson (Jounas Kalmanas Stefaunsonas gim. 1963 Reikjavike) – vienas svarbiausių Islandijos rašytojų, dukart apdovanotas Islandijos literatūros premija ir 2017 m. nominuotas „Man Booker International Prize“ literatūros premijai. Parašė per dešimt romanų. „Dangus ir pragaras“ – pirmoji trilogijos knyga.

„Greičiausias būdas išsiaiškinti, kokioje šeimoje, vargingoje ar turtingoje, užaugo pašnekovas, – paklausti jo ar jos, kiek langų buvo namie. Tai nepalyginamai veiksmingiau nei klausinėti, ką vaikystėje valgydavo ar kokius drabužius vilkėjo. <…> Kuo mažiau namie buvo langų (o gal išvis nebuvo?), tuo vargingiau gyveno pašnekovas.“

Karštą vasaros dieną Tokijo Centrinėje stotyje susitinka trys moterys: netekėjusi ir neturinti vaikų trisdešimtmetė Nacuko, jos vyresnė sesuo Makiko ir šios paauglė dukra Midoriko. Trisdešimt devynerių Makiko vis dar dirba Osakos bare konsumatore ir atrodo ne pagal amžių pasenusi. Į Tokiją ji atvyko pasididinti krūtų. Ją atlydėjusi dukra jau pusę metų su ja nesikalba ir pati sunkiai taikosi su besikeičiančiu savo kūnu. Ankštą Nacuko butą užvaldo Midoriko tyla, kurios fone trys moterys susiduria su savo baimėmis, lūkesčiais, nusivylimais ir įtemptais tarpusavio santykiais.

Praėjus aštuoneriems metams vėl sutinkame Nacuko, dabar jau rašytoją, kamuojamą noro vienai susilaukti kūdikio ir iš to kylančių moralinių dilemų. Ieškodama atsakymų, ji išsiruošia į gimtąjį miestą, kuriame glūdi ją formavusi skurdi praeitis.

Romane „Krūtys ir kiaušinėliai“ aštriom linijom braižomas šiuolaikinio Japonijos moterų gyvenimo ir visuomenės normų, su kuriomis jos susiduria, žemėlapis. Kviečiama kartu leistis į jų intymią kelionę savo laisvų pasirinkimų link.


„Niekada neužmiršiu gryno nuostabos jausmo, aplankiusio perskaičius šią knygą. Tiesiog likau be žado. Mieko Kawakami nuolat auga ir tobulėja.“
Haruki Murakami

„Kawakami apie kūną rašo su trikdančiu tikslumu... ir ypač talentingai fiksuoja jo troškimus.“
Katie Kitamura

„Pasakojimas apie moteris, siekiančias suprasti, kaip jos nori gyventi būdamos moterimis.“
Kirkus Reviews

„Romanas plyšta nuo provokuojančių įžvalgų apie bėgantį laiką, draugystę, pinigus, gyvenimo savam kūne malonumus ir skaudulius.“
Laura van den Berg


Mieko Kawakami (Mieko Kavakami, gim. 1976) – viena žinomiausių šiuolaikinių Japonijos rašytojų, apdovanota „Akutagawa“, „Tanizaki“, „Murasaki Shikibu“ literatūros premijomis. „Krūtys ir kiaušinėliai“ laikomas bene svarbiausiu jos romanu, 2020 m. jis tapo „New York Times“ metų knyga. Autorės knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų.

„...tiksli metafora tyrimui apibūdinti buvo dėlionė. Tik kartkartėmis pasitaiko per daug detalių iš kitų dėlionių.“


Kai parlamento narys Bernardas Klausenas staiga miršta ištiktas širdies smūgio, Viljamas Vistingas skubiai iškviečiamas pas generalinį prokurorą. Policija Klauseno vasarnamyje aptiko kai ką, kas neatitinka jo, kaip patikimo ir veržlaus politiko, įvaizdžio.

Vistingas, keli išrinktieji iš policijos pajėgų ir Vistingo duktė Lina įtraukiami į slaptą tyrėjų padalinį. Netrukus jie sužino, kad Klauseno paslaptys turi mažai ką bendro su politika, daug daugiau – su neišaiškintais nusikaltimais. Tarp jų – ir dingusio be žinios jaunuolio, kuris 2003 m. išvyko žvejoti Jeršio ežere, byla.

Jeršio byla dabar atsidūrė ant tyrėjo Adriano Stilerio darbo stalo. Vistingas nenoromis pripažįsta: jam prireiks Stilerio, Neišaiškintų bylų grupės vadovo, pagalbos, kad išspręstų galvosūkį, vedantį į tamsų nusikalstamą pasaulį, pažymėtą Klauseno interesų ir ydų pėdsakais.


„Meistriškas, atmosferiškas, įtaigiais veikėjais pagrįstas trileris – negalėjau nustoti skaityti!“
Alex Dahl

„J. L. Horstas – vienas puikiausių šiuolaikinių kriminalinių romanų rašytojų.“
Sunday Times



Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams ir skaitytojoms puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. 2020 m. pasirodęs jo romanas „Galinis kambarys“ buvo įtrauktas į trumpąjį britų įsteigtos premijos „Petrona Award“ už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą ir ilgąjį prestižinių „CWA International Dagger“ apdovanojimų sąrašą.