Kategorijos

„Pažvelgiu į jį – žiūri į mane su tokia šypsena, kad net skauda. Jis viskas, ko noriu, ir viskas, ko nereikia…“

Gyvenimas Slounos niekada nelepino, tad kai sutinka ja pasirūpinti pažadantį vaikiną, įsižiebia ne tik geresnio gyvenimo viltis, bet ir meilė. Tačiau laikui bėgant išryškėja tikrasis Eisos veidas: nesiliaujantys vakarėliai, įtartinos draugystės, nežinia iš kur atsirandantys pinigai ir nesibaigianti kontrolė. Slouna jaučiasi priklausoma nuo Eisos ne tik emociškai, bet ir fiziškai, – įkalinta savo pačios trokštoje pasakoje. Iki vieną dieną ispanų paskaitoje prie jos prisėda žavingas nepažįstamasis.

Karteris vykdo slaptą misiją ir jo taikinyje – universitete įsisukusio narkotikų tinklo galva Eisa. Karteriui tereikia įsilieti į gaują, o tada viską sugriaus iš vidaus. Tačiau šiam planui koją kiša pareigūno akį išsyk patraukusi nusikaltėlio mergina. Jis žino, kad jei bent mažuoju piršteliu prilies Slouną, Eisa jį pribaigs, ir misija žlugs. Tik laikytis atokiau nuo merginos Karteriui vis sunkiau. Ypač, kai ima jausti, kad tas iš proto varantis potraukis nėra vienpusis.

Įsibėgėjant tyrimui ir stiprėjant Slounos ir Karterio ryšiui, įtampa vis labiau auga. Jiedviem būtina rasti būdą ištrūkti iš Eisos gniaužtų – kol dar ne per vėlu.

„Įtampa. Meilė. Kraują kaitinančios scenos... Tiesiog negali nustoti skaityti ir tikėtis, kad galiausiai Slounai nusišypsos laimė ir viskas baigsis gerai.“
LOVEREADING

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Per vėlu“ – meilės romanas su trilerio elementais, skaitytojus ir skaitytojas patrauksiantis stiprios herojės, keršto ir siekio išsilaisvinti temomis. Knyga skirta suaugusiesiems.

NUO SVAJONIŲ GYVENIMO TAVE TESKIRIA ŠEŠI ŽINGSNIAI.

Dešimtmečiais manifestavimo praktika buvo plačiai atmetama kaip pseudomokslas. Tačiau, anot neuromokslininko dr. Jameso R. Doty, manifestavimas tiesiogiai keičia mūsų smegenų struktūrą, atveria įvairias galimybes ir netgi gali prisidėti prie geresnio, malonesnio pasaulio kūrimo.

Grįsdamas savo įžvalgas neuromokslo tyrimais, J. R. Doty skaitytojams siūlo šešis žingsnius, vedančius prie sėkmingos manifestavimo praktikos, aprėpiančios sąmoningumą, meditaciją, vizualizaciją ir užuojautą – tiek sau, tiek kitiems. „Proto magija“ pranoksta tipines knygas apie manifestavimą, nes paaiškina, kaip mintys formuoja mūsų realybę, ir pateikia praktinių įrankių, padedančių panaudoti šią magijai prilygstančią galią.

„Puikus, įkvepiantis ir veiksmingas – tai galbūt geriausias kada nors parašytas vadovas, kaip įgyvendinti savo svajones. Jungdamas neuromokslą, išminties tradicijas ir praktinę psichologiją, J. R. Doty veda skaitytojus patikrintu keliu jų tikslų link. Šiame kelyje dr. Doty yra malonus ir padrąsinantis, pateikiantis daugybę įkvepiančių pavyzdžių apie žmones, kurie, susidūrę su iššūkiais, vis tiek pasiekė sėkmę, taikydami jo aprašytus metodus. Nuostabi knyga.“

Rick Hanson, psichologijos mokslų daktaras, „The New York Times“ bestselerių autorius

„Turiu prisipažinti, kad, prieš skaitydamas šią nepaprastai įdomią knygą, manifestavimą laikiau eiline „Naujojo amžiaus“ nesąmone, kaip ir astrologiją, kristalų galias ar panašius dalykus. J. R. Doty, žinomas neurologas ir neurochirurgas, privertė mane persigalvoti. Iš tiesų jis privertė mane susimąstyti. „Proto magija“ yra nuostabi ir puikiai parašyta kelionė po mūsų protą ir jo slėpinius. Galbūt ji nepadės manifestuoti „Ferrari“ automobilio, bet nukreips keliu, vedančiu prie daug vertingesnių dalykų.“

Stephen Fry, aktorius, rašytojas

James R. Doty (Džeimsas R. Doti, 1955–2025) buvo Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto profesorius, neurochirurgas, neurologas. 2008 m. jis kartu su kolegomis įkūrė Stanfordo atjautos ir altruizmo tyrimų ir mokymų centrą, kuriame iki šiol atliekami neurologijos, elgsenos, genetikos ir biomedicinos tyrimai, susiję su žmogaus gebėjimu užjausti. Vienas svarbiausių šio centro rėmėjų – Jo Šventenybė Dalai Lama. 

„Istorijos eigoje išnyksta ištisos civilizacijos. Kaip jos gyveno paskutinius savo dešimtmečius ir dienas? Rusija ir rusai merdėjo jau šimtmetį – karuose, Gulage ir, svarbiausia, kasdien nuvertindami žmogaus gyvybę. Tą nuvertinimą ji visada laikė aplaidumu, bet galbūt tai buvo aktyvus troškimas.“

Masha Gessen puikiai supranta šiandienos Rusijos režimo prigimtį. Knygoje „Rusija be ateities“, kurią M. Gessen vadina „negrožiniu romanu“, pasakojamas keturių žmonių, gimusių devintojo dešimtmečio pradžioje, gyvenimas. Kiekvienas jų užaugo turėdamas neeilinių lūkesčių: paskatinti to paties dešimtmečio pabaigoje prasidėjusios Sovietų Sąjungos atvirumo politikos ir optimistinių reformų, verslininkai, aktyvistai, mąstytojai ir rašytojai vylėsi sukurti demokratišką ateitį.

Tačiau vieną po kito šiuos žmones sutriuškino Vladimiro Putino režimas, sugrąžinęs senosios sovietinės tvarkos veikimo principus ir sukūręs mafijinę valstybės valdymo formą. M. Gessen atskleidžia, kaip Rusija tapo įkalinta savo pačios praeities, ir diagnozuoja jos visuomenę kaip sergančią „pasikartojančiu totalitarizmu“ – lėtine liga, sunaikinsiančia šalį.

„Ilgametė nuosekli ir netriviali V. Putino ir jo režimo kritikė Masha Gessen šioje knygoje parodo, kaip galima pažinti Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo, – ne kartoti abstrakčias klišes, o pasakoti konkrečių individualių žmonių istorijas. Šitaip mes sužinome, kodėl Rusijai nepavyko iškelti galvos virš tamsos ir ji paniro į dar gilesnę tamsą. O sekdami jos nesėkmės istorija, netikėtai paraštėse galime suprasti, kada ir kodėl mes, skendę toje pačioje tamsoje, sugebėjome nuplaukti kitu keliu ir mums pavyko. Tada tampa lengviau atpažinti ir pasipriešinti autoritarizmo vilionėms. Tai knyga prieš šias pražūtingas pagundas.“

Tomas Vaiseta, rašytojas ir istorikas

Masha Gessen (Maša Gėsen, gim. 1967, pasirinkę būti pristatomi daugiskaitos trečiojo asmens įvardžiu) – rusų ir amerikiečių žurnalistai, pelnę prestižinius „Guggenheim Fellowship“ ir  „Carnegie Fellowship“ apdovanojimus. Šiuo metu gyvena JAV, Rusijos ir žmogaus teisių temomis rašo žurnalams „The New Yorker“ ir „The New York Times“. 2017 m. „Rusija be ateities“ pelnė „National Book Award“ apdovanojimą, o tokie leidiniai kaip „The New York Times Book Review“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“ įtraukė ją į geriausių metų knygų sąrašus.

1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos pietų, saulėtų iškylų paplūdimyje, ramybės ir džiaugsmo.

Tačiau už patogumų ir privilegijų fasado slypi neišsakyti troškimai, nerimas ir artėjančių permainų nuojauta. Šeimos vyrus persekioja Pirmojo pasaulinio karo patirtys, ramybės neduoda auganti naujo karo grėsmė. Šeimos moterys bando kovoti su nuviliančiomis santuokomis, neištikimybe, visuomenės joms primestais vaidmenimis. O jaunoji karta ima pastebėti suaugusiųjų pasaulio įtrūkius ir nujausti, kad nekaltumo laikai artėja prie pabaigos.

Romanas „Šviesūs metai“ – pirmasis ciklo „Kazaletų metraščiai“ tomas. Tai meistriška šeimos saga, kurioje subtiliais potėpiais kuriamas sudėtingų šeimos ryšių, vienišos žmogaus prigimties ir nenumaldomai tekančio laiko paveikslas.

„E. J. Howard padeda mums atlikti labai reikalingą dalyką: atverti akis ir širdis.“

Hilary Mantel

„Turbūt mėgstamiausia mano visų laikų knyga.“

Marian Keyes

„Kazaletų metraščiai“ pelnytai užsitarnavo garbingą vietą tarp didžiųjų šeimos sagų.“

Sunday Telegraph

„Primena Virginia’os Woolf „Ponią Delovėj“ ir serialą „Dauntono abatija“.“

Books and Reviews

Elizabeth Jane Howard (Elizabetė Džeinė Hovard, 1923–2014) – anglų rašytoja, sukūrusi per dvidešimt kūrinių. Išgarsėjo penkių dalių romanų ciklu „Kazaletų metraščiai“, iš dalies paremtu jos pačios gyvenimu. BBC televizija pagal šį ciklą sukūrė serialą. 2000 m. už nuopelnus literatūrai E. J. Howard suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (CBE).

„Per vėlu šokti iš atrakcionų traukinuko, šiam pradėjus važiuoti...“

Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas...

Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti...

„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė“ („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.

„Nesbø meistriškai įtraukia skaitytojus ir skaitytojas į žavingo žudiko minčių srautą, kruvinus epizodus praturtindamas nuorodomis į popkultūrą ir aštriu humoru, persmelkiančiu ir Hario Hūlės detektyvų seriją. Rezultatas – šaltas ir tamsiai juokingas „noir“ žanro kūrinys, persekiosiantis dar ilgai po paskutinio puslapio.“

Publishers Weekly

„Nėra nieko, ko Jo Nesbø negalėtų padaryti, o ištikimi jo gerbėjai ir gerbėjos šią knygą tiesiog sugrauš.“

Bookreporter

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Kraujo ryšiai“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2024 m., o 2025 m. buvo įtraukta į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“ 
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.

Tarptautiniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tiesą: vaikų ir paauglių psichikos sveikata daugelyje pasaulio šalių pastebimai pablogėjo jau nuo XXI a. antrojo dešimtmečio pradžios. Kodėl jaunų žmonių depresija, nerimas, savęs žalojimas ir savižudybės staiga tapo tokia plačiai paplitusia problema?

Socialinis psichologas ir bestselerių autorius iš JAV Jonathanas Haidtas išryškina pagrindines šios krizės priežastis – tris technologines megatendencijas: išmaniuosius telefonus, socialinius tinklus ir asmenukių kultūrą. Visa karta, turėdama šiuos skaitmeninius įrankius savo rankose, išgyveno jautriausią gyvenimo etapą – paauglystę. Haidtas nuodugniai nagrinėja, kaip naujoji skaitmeninė kultūra veikia jaunų žmonių psichiką ir, svarbiausia, siūlo sprendimus, kurie padėtų šią situaciją pakeisti.

„Nerimo karta“ – knyga visų kartų žmonėms, siekiantiems susigrąžinti gyvenimą.

„Svarbi knyga... Kaip parodo Haidtas, vaikų energijos ir dėmesio perkėlimas iš fizinio pasaulio į virtualųjį turėjo katastrofiškų pasekmių.“ – The New York Times

„Aktuali ir būtina... Ši knyga gali tapti augančio judėjimo, siekiančio išstumti išmaniuosius telefonus iš mokyklų ir apsaugoti vaikus nuo socialinių tinklų, kertiniu dokumentu.“ – The Guardian

·         „Goodreads Choice Award“ metų negrožinės literatūros knyga

·         „The New York Times“ bestseleris Nr. 1

·         „The Wall Street Journal“  2024 metų 10 geriausių knygų sąraše

·         „The Washington Post“ paminėta kaip reikšminga knyga

·         „The New York Times“ reikšmingų knygų sąraše

Domas ir Tomas kviečia išnarplioti dar vieną beprotiškai įdomią ir šiurpią bylą!

Vis dar manai, kad vaiduokliai gyvena tik kapinėse, rūsiuose, apleistuose dvaruose ar kitose šiurpiose vietose? Vadinasi, dar nepažįsti vaiduoklio BŪ. Jis gyvena Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje ir privirė tiek košės, kad direktorius Liudas Mėmė tikrai nepajėgs visko išsrėbti vienas. Detektyvai Domas ir Tomas turi lygiai savaitę sugauti vaiduoklį BŪ, antraip... mokyklai šakės! Manai, nieko naujo? Taip tik atrodo. Nuotykiai su Domu ir Tomu visada būna kitokie!

Jei tau patiko istorija apie dingusią šluotą ir išklerusį autobusą (ar bent viena iš jų), vadinasi, ši knyga – kaip tik tau!

LAUKIA DAUG ŠUNYBIŲ IR VAIDUOKLYBIŲ!!! Prisijunk!

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja trečią serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

„Zombis Lozorius“. Suintrigavo pavadinimas? Neabejotinai suintriguos ir novelės bei noveletės. Rašytojas dažnai renkasi kalbėti „paprastai“ – kasdiene šnekamąja kalba, nevengia slengo, užsienio kalbomis pavartotų posakių. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad po darbo dienos paėmęs į rankas knygą žmogus pasijustų kasdienės kalbos aplinkoje, o ne „steriliuose“, kalbininkų išvalytuose kalbos vandenyse. Kitas dalykas, kodėl verta skaityti šiuos kūrinius, – realybės ir fantazijos pasaulių supynimas į vienį taip, kad jokio ribos peržengimo nepajunti – tiesiog, rodos, fiziškai atsiduri kažkur kitur, o kada tai nutinka – neaišku. Dar vienas svarbus faktorius – ypatingas netikėtumo pojūtis dažno kūrinio pabaigoje. Kažko lyg tikiesi, bet sulauki visiškai neįtikėtino pasakojimo posūkio… Nesinori praverti viso paslapties šydo. Skaitytojai tikrai suras ir daugiau šios knygos privalumų. Juk geriau pačiam viską patirti, negu laukti to, ką esi išgirdęs.

Tadas Žvirinskis (g. 1969 Vilniuje) – poetas, prozininkas, vertėjas.  T. Žvirinskio kūryba versta į anglų, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbas. Pagal jo tekstus sukurta dainų ir vaizdo klipų.

Jie jau pakeliui į Žemę. O ko jiems čia reikia? Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Jei šie nusiteikę draugiškai – pasveikinti. Jei nusiteikę karingai – perkalbėti. Žinutės autorei į pagalbą peršasi kariškiai, Holivudo prodiuseriai ir net prezidentai. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau… kad gal ir nelabai?

Vladas Rožėnas (g. 1993) – rašytojas, kino kritikas ir reklamos kūrybininkas. Literatūrologijos magistro laipsnį apsigynė darbu apie kinematografines technikas lietuvių literatūroje. Savo knygose istorijas stengiasi pasakoti vizualiai, suteikti personažams gyvus balsus ir egzistencines temas sujungti su humoru. Kaip gerame kine. Jei skaitytoją prajuokins, autorius bus laimingas. Jei privers iš jaudulio skubėti per romano puslapius arba apmąstyti filosofines „Katastrofos“ potekstes – taip pat. Idealiu atveju norėtų sukelti skaitytojui visas tris reakcijas, bet Dievo į medį nevarys.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Vaikai, diktatoriškai nutarę, kad jų ligotiems garbaus amžiaus tėvams nereikalingi skiepai, ir taip tapę (ar vos netapę) jų žudikais. Paskutines gyvenimo valandas skaičiuojanti moteris, kuri sukaupusi kuklias jėgas vos vos kilsteli prie čiužinio priaugusią ranką su iškeltu į viršų nykščiu ir ištaria „Vo!!!“, taip pagirdama ryškiai geltonas ją lankančios medikės kelnes. Mama, dienas leidžianti su niekada neužaugsiančiu dideliu vaiku tarp kalnų jo mėgstamų dėlionių.

Laima Baršauskienė fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas.

„Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ – knyga apie gyvenimą. Nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.

Laima Baršauskienė – slaugytoja, paliatyviosios pagalbos specialistė, lektorė, konsultantė ir jau... rašytoja.

Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.

„Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusim."

– ištrauka iš novelės „Kūnai"

-------------------

Tarsi kirčiai, trumpi ir ryškūs Akvilės Kavaliauskaitės tekstai apie meilės pastangas, prasmės ilgesį, apie kūnus, apie mus, tokius gyvuliškai vienišus šiame svetimėjančiame šaltyje. Akvilė bando gintis nuo rutinos ir pilkumos, o svarbiausi rašytojos ginklai – ironija ir negailestingas juokas.

Alvydas Šlepikas, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė" autorius

Akvilė Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti.

Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas

Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti", – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.

Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja. 2015 m. pasirodęs jos debiutinis romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą" iškart pateko į skaitomiausių knygų dešimtukus. Po penkerių metų autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai".

Apdovanojimai:

METŲ KNYGOS RINKIMAI 2020 - knygų suaugusiems kategorijos nugalėtoja.
15min.lt geriausių metų knygų rinkimai 2020 - Lietuvių autorių grožinių knygų kategorijos finalininkė.
Kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuke.

Tai lietuviškų dainelių rinkinys, kurį sudaro šaltuoju metų laiku – nuo advento, Kalėdų laikotarpio iki Užgavėnių šventės – skambėdavusios liaudies dainos. Jose apdainuojamos kasdienės situacijos, daug dėmesio skiriama visada arti žmogaus buvusiems gyvuliams, paukščiams, medžiams.

„Tai raibumai genelio“, „Už girių girių“ ir „Sodai, sodai, leliumoj“ dainuojamos advento, kalėdiniu laikotarpiu, o „Čiuž čiužela“ ir „O tai arklys“ – per Užgavėnes. Melodijos ir aranžuotės paprastos, kad dainuoti kartu būtų lengva ir mažiau patyrusiems dainininkams.

Knygelės lapai kartoniniai, todėl vartyti, tyrinėti ir klausytis tinkami net patiems mažiausiems skaitytojams.

Dainas atlieka:
Kotryna Stasikėlė
Vytautas Leistrumas
Jonas Šarkus
Sergejus Ivanovas

„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“

Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.

Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.

Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.

„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.

„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“

 „Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.

Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį. 

Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“

Aurora Venturini, autorė

„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“

Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys

„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“

Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė

„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“

Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė

„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“

Lily Meyer, literatūros kritikė

„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“

Cory Oldweiler, rašytojas

Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytoja, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.

Ar prisimeni Domą ir Tomą? Miestamiesčio mokyklos 4b klasės mokinius? Pačius kiečiausius detektyvus pasaulyje? Jų nuotykiai tęsiasi! Šįkart Domas ir Tomas vyksta į ekskursiją. Ir visai ne į kokį nuobodų muziejų, o į pačią smagiausią vietelę pasaulyje. Ir ne šiaip kokiu kledaru, o naujutėlaičiu mokyklos autobusu BRUM ČIANG DRAGON 2381!

Deja, ne visi mano, kad ši kelionė – puiki mintis. Kas tie paslaptingi niekšai, visaip mėginantys sužlugdyti ekskursiją? Ir kokia jiems iš to nauda? Domas ir Tomas suburia komandą, pavadinimu „Komanda“, ir griebiasi naujos bylos. Ar jiems pavyks išgliaudyti šį kietą riešutėlį? Klausyk ir sužinosi.

Įspėjimas! Prilaikyk pilvą, kad neplyštų iš juoko!

Tomas Dirgėla - jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis – neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška...
Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chris Carter (Krisas Karteris) gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Lauke, pievoje, parke, miške, paežerėje ar net po žeme gyvena daugybė įvairiausių žvėrelių, paukščių ir vabalėlių. Kartais mes juos pastebime, bet dažniau – ne. Visi užsiėmę savais reikalais: džiaugiasi ir liūdi, serga, rūpinasi vieni kitais, pykstasi ir taikosi, mėgsta pasmaližiauti, augina vaikelius, toli iškeliauja ir vėl grįžta. Ir mėgsta pasilinksminti – visai kaip žmonės.

• Dainuodami apie gyvūnus, vaikai daug apie juos sužinos: kaip kuris atrodo, kaip elgiasi ir ką mėgsta.
• Dainelių melodijos paprastos, nesunkiai išmokstamos.

Dainuoja:
Vytautas Leistrumas
Jurgis Marčėnas
Kotryna Stasikėlė

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Ruduo – ryšiams kurti. Tokia yra pagrindinė „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo rudens numerio žinutė.

Įkvėpk ir įsikvėpk istorijomis apie įvairią kasdienę komunikaciją mieste: kaip ryšius su ragautojais kuria „Michelin“ šefas Andrius Kubilius, o kaip – knygų restauratoriai universiteto kiemeliuose.

Tarp netikėčiausių Vilniaus pasakojimų – dieninių drugių ralis ir kovos tarp vampyrų Radvilų ir Goštautų. Apie pastarąsias „Vilniečio“ rubrikos pokalbyje su futuristu Adomu Rutkausku.

Rubrika „Vieta“ pakvies ištyrinėti Sarbievijaus kiemą, o „Vienos gatvės istorija“ – Petro Vileišio gatvę. „Rakursas“ paskatins kitu žvilgsniu pažiūrėti į Šeškinę. Pavyzdžiui, ar žinojai, kad čia gyveno tokios įžymybės kaip teatro režisierius Eimuntas Nekrošius, baleto šokėjas Jonas Katakinas, aktorius ir režisierius Donatas Banionis, treneris Jonas Kazlauskas, dainininkai Algis Frankonis, Svaras iš grupės „G&G sindikatas“, Marijonas Mikutavičius?

Miesto renginių „Pulsas“ primins apie artėjančius „Vilniaus mechanizmus“ ir kitas patirtis tikriems miestinėtojams. Tad į rudenį – su naujausiomis istorijomis!

Jaudinantis romanas, kupinas paslapčių ir triumfuojančios draugystės.“ 

Lyonfemmes.fr

1992-ieji. Septynmetės Sara ir Andželika susipažįsta mažo miestelio, įsikūrusio netoli Lamanšo sąsiaurio, kapinėse. Akimirka, kai Andželika prieina prie Saros jos motinos laidotuvių dieną, ją apkabina ir pasako, kad nuo gyvenimo neteisybių gelbsti tik solidarumas, žymi nenutrūkstamos draugystės pradžią. 

2001-ieji. Sara, talentinga plaukikė ir stropi mokinė, mėgaujasi tam tikru populiarumu dėl savo draugystės su Andželika, nepraslystančia pro niekieno akis. Tačiau vieną dieną Sara dingsta. Nors merginos kūnas niekada nebuvo rastas, žmogžudyste apkaltintas asmuo atsiduria kalėjime.

Po dvidešimties metų Fani, žurnaliste dirbanti Andželikos sesuo, iš Paryžiaus atvyksta į gimtąjį miestelį, kartu atsiveždama savo podukrą. Maištingos ir smalsios paauglės susidomėjimas Saros istorija paskatina Fani pradėti jaudinantį seniai nutrauktos bylos tyrimą.

Tai istorija, dvelkianti baseino chloru, draugystės priesaikomis ir, svarbiausia, didžiausiomis paslaptimis.

Šis romanas skirtas visiems, kurie paauglystę išgyveno dešimtajame dešimtmetyje. Tiems, kurie žiūrėjo „Draugus“. Tiems, kurie atsukdavo vaizdajuostę, kad vėl išgirstų filme „Asmens sargybinis“ skambančią dainą „I Will Always Love You“. Tiems, kurie per kasetinį ausinuką klausėsi „Nothing Else Matters“ arba valandų valandas plepėjo naudodamiesi MSN programa.

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

„Jaudina ir įkvepia. Įspūdingas, turtingos vaizduotės romanas apie drąsą, meilę ir išbandymų purtomą ištikimybę šeimai.“

Rachel Rhys, rašytoja

„Išskirtinė, puikiai parašyta. Čia ne tik kraują stingdantys karo siaubai, bet ir gausu drąsos, meilės ir pasiaukojimo.“

Kate Furnivall, rašytoja

„Vaizdinga, intriguojanti, ryški, šilta – įtrauks ir nepaleis.“

Tracy Rees, romanų „Smėlio laikrodis“ ir „Eimė Snou“ autorė

Dinah Jefferies (Daina Džefris, gim. 1948) – populiari britų rašytoja. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo aukle didikų šeimoje, o rašyti pradėjo sulaukusi 50-ies. Beveik visos autorės knygos tapo „The Sunday Times“ bestseleriais.  Romanas „Karo dukterys“ – pirmoji epiškos šeimos sagos apie Bodenų seseris dalis.

 „Širdį draskanti, bet nepaprastai žavi istorija apie šeimą, pirmąją meilę ir lemtį.“

Kristin Harmel, „New York Times“ bestselerių autorė

1939-ieji, karo alinamas Londonas.

Keturiolikmetė Heizelė su penkiamete sesute Flora evakuojamos į ramų kaimelį prie Temzės. Kad Flora lengviau ištvertų išsiskyrimą su mama, Heizelė joms abiem sukuria slaptą pasakų pasaulį – Kuždesių girią. Tačiau netikėtai Flora dingsta. Širdgėlos prislėgta Heizelė kaltina save ir visą gyvenimą nešiojasi skausmą.

Po dvidešimties metų į Heizelės rankas patenka negirdėtos autorės knyga „Kuždesių giria ir Žvaigždėtoji upė“. Tai ta pati pasaka, kurią žinojo tik Flora. Ar tai reiškia, kad ji gyva?

Heizelė leidžiasi į jaudinančią paiešką ir atveria praeities žaizdas. Stulbinantis siužeto posūkis galiausiai atskleidžia tiesą šiame įtraukiančiame ir gaiviai originaliame romane apie seserų ryšį, sudėtingus pirmosios meilės iššūkius ir neblėstančią pasakojimo galią.

Nepaprasta istorija apie seserystę, paslaptis ir pasakojimų galią, kuri gydo net po daugelio metų.

Patti Callahan Henry – „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi 16 romanų. Ji yra pelniusi „Christy“ apdovanojimą, Harper Lee premiją kaip metų rašytoja Alabamoje ir Alabamos bibliotekų asociacijos metų knygos titulą. Taip pat ji – populiarios savaitinės internetinės laidos ir tinklalaidės „Friends and Fiction“ bendraautorė ir vedėja. Gyvena su šeima Alabamoje ir Pietų Karolinoje. 

„Henry talentingai atskleidžia seserystės ryšius, sumaniai supindama karo siaubą su pasakų šiluma. Ji primena mums, kad pasakoti istorijas – viena didžiausių mūsų galių.“

Washington Post

„Slapta Floros Li knyga“ – tikras lobis: jaudinanti, kupina netikėtumų ir giliai atspindinti Angliją, kur kasdien teko balansuoti tarp širdgėlos ir vilties.“

Chris Bohjalian, New York Times bestselerio „Pribuvėjos dienoraštis“ ir knygos „Smėlio pilies mergaitės“ autorius

„Subtili, poetiška ir nepaprastai įtraukianti – „Slapta Floros Li knyga“ apie skaudžią istoriją ir nesunaikinamą viltį, apie paprastą meilės magiją ir tai, kaip mūsų pasakojimai gali mus išgelbėti pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Siužetas įtrauks, o veikėjai pavergs. Man tai tobula knyga.“

Paula McLain, knygų „Paryžiaus žmona“ ir „Meilė ir griuvėsiai“ autorė

„Kerinti vilties ir ištvermės istorija, „Slapta Floros Li knyga“ tokia pat užburianti ir žaisminga kaip pasaka apie Kuždesių girią, slypinti jos puslapiuose. Ji primena, kad laimingos pabaigos tikrai įmanomos – jei tik įsiklausysime į tylų balselį viduje, kuždantį, kad tikroji istorijos magija gali būti arčiau, nei manome.“

Sarah Penner, New York Times bestselerio „Dingusi vaistininkė“ autorė

Pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių!

„Tavo gyvenimas yra ne tai, ką kažkas tau duoda, o tai, ką pasirenki pats, ir būtent tu priimi savo gyvenimo sprendimus.“

Ar galima pasirinkti būti laimingam? Kur slypi toji jėga, leidžianti mums keistis ir atrasti pilnatvę? Kaip galime nesibaimindami numoti ranka į kitų primestą nuomonę ir būti tuo, kuo norime būti?

Remdamiesi austrų gydytojo ir vieno svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymais, Ichiro Kishimi ir Fumitake Koga pateikia aiškų ir paprastą atsakymą: mes patys esame savo likimo kalviai.

Per išmintingo filosofo ir visa paneigti siekiančio jaunuolio dialogą autoriai ne tik perteikia svarbias psichologines ir filosofines sampratas, bet ir stulbinamai paprastai skatina išlaisvinti mintis ir atsikratyti praeities pančių, suteikia drąsos, įgalina keistis bei moko įveikti visus aplinkinių ar mūsų pačių susikuriamus ir prisiimamus suvaržymus. Kad laimė išties būtų pasiekiama mūsų pačių rankomis.

„Argumentuota ir tikslinga, padeda suvokti, ką ir kodėl darome gyvenime.“
The Emerald Street

„Išdrįsk“ lengvai įveiksite per vieną dieną, bet mintys, kurias ši knyga sukels, dar ilgai aidės jūsų galvoje. Tai pati neįprasčiausia <...>, bet ir pati vertingiausia savigalbos knyga, kokią tik perskaitysite per visus metus.“
The Culture Trip

„Kaip Marie Kondo, tik jūsų mintims.“
Hello Giggles

Ichiro Kishimi (gim. 1956) gyvena Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokydamasis mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, konsultuoja jaunuolius psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestseleriais tapusių knygų apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant savo trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir išdėliojo savo užrašus klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.