Literatūros tipas

„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“


Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.

Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.

„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.


„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...

Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė. 

Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti! 

Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?

Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.

Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas. 

Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. 

Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?

Turiu jums pasiūlymą...

Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!

Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas. 

Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.

Meilės romanas apie tvarką, kurią taip sunku išlaikyti širdyje.

Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys.

Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas.

Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų.

Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas.

„Naujajame Jolitos Zykutės romane jaučiama taikli ironija, primenanti, kad gyvenimas dažnai pranoksta bet kokią fikciją. Tekstas be galo gyvas, dialogai – natūralūs. Autorė geba apie rimtus dalykus kalbėti lengvai, bet ne paviršutiniškai.“ – Rašytoja Jolita Herlyn

„Tai knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų, – seksualu ir be galo jautru.

Autorė netikėtu kampu pasakoja apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kupiną paradoksų: vienoje orbitoje sukasi švedų ir vokiečių milijonieriai, Vaižganto knygų personažai, Karalaitės ir Lapė, o šmaikštus pasakojimo stilius primena legendinį televizijos serialą „Draugai“.

Knygos herojai ne tik kovoja už būvį, bet ir nuoširdžiai juokauja, aistringai myli ir klysta. Šiame pasakojime niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – vingrus siužetas yra išskirtinis Jolitos Zykutės kūrybos bruožas.

Tai ne tiesiog dar viena emigrantų istorija, o gilus emocinis detektyvas, kuriame autorė meistriškai apnuogina žmogaus sielą ir primena, kad meilė – ne vien gražūs žodžiai, bet ir drąsa priimti skausmą bei transformuotis. 

Šis romanas elegantiškai įrodo, kad net didžiausia išdavystė gali tapti nauja pradžia: kartais būtina pasiekti nevilties dugną, kad bjaurūs, lėti vikšrai virstų nuostabaus grožio drugeliais, o mes suprastume, jog kiekvienas savyje nešiojamės galimybę skristi – net jei šią akimirką jaučiamės įstrigę ankštame ir tamsiame kokone.“ – Rašytoja Ilona Skujaitė

Jolita Zykutė gimė Alytuje, studijavo ir dirbo Vilniuje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Rašytoja kuria vaikams ir suaugusiesiems. Išleido aštuonias knygas. Pirmasis romanas suaugusiesiems „Karaliai myli kitaip“ Joanos Maks slapyvardžiu pasirodė 2023 m., išleido leidykla „Svajonių knygos“. Romanas „Karaliaus žmonos tarnaitė“ 2023 metais tapo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso finalininku.

Savo romanus autorė vadina širdies terapija, nes nori jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad gyvenime įmanoma laiminga pabaiga. Ant jos rašomojo stalo triumfuoja chaosas, bet dulkės ant grindų laikomos mirtina nuodėme.

Daugiau apie rašytoją skaitykite www.jolitazykute.lt

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“

David Mitchell

„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 

Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 

Mary Beth Keane

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.

Ištisos moterų kartos visame pasaulyje dievino šią knygą.

Ji būdavo cituojama ir didmiesčių literatūriniuose salonuose, ir kaime. Jaunutės gimnazistės slėpdavo romaną nuo tėvų. Jis buvo jų gyvenimo mokykla. Ir šiandien ši knyga, visiems laikams įėjusi į pasaulio literatūros aukso fondą, nėra praradusi nepakartojamo žavesio ir elegancijos, vis dar keri jautrias moterų širdis mokydama neprarasti orumo net mylint su beprotiška aistra.

Kai godi posūnio žmona priverčia ponią Dašvud išsikraustyti iš velionio vyro namų, našlė su trimis dukterimis apsigyvena kukliame kotedže Devonšyre. Vyriausiai dukrai Elinorai nauji namai - tai išsiskyrimas su mylimu žmogumi, o jos sesuo Marianė ten randa meilę.

Jausminga, atvira Marianė neklauso sesers Elinoros, patariančios elgtis santūriau, ir pamilusi žavų nenaudėlį Džoną Vilobį neslepia jausmų kurstydama paskalas. Tuo tarpu Elinora, paisanti elgesio normų, iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti savo meilę net nuo artimiausių žmonių...

Kokia yra stiprios moters meilė? Akla, gaivališka aistra, drovus nuolankumas ar priešingai - išdidus jausmas? Kokia silpnos moters meilė? Jausminga? Trapi ir švelni kaip knygose ir romansuose? Pasiryžusi aukotis, bet nesugebanti kovoti? O kokia vyro meilė? Ir kas lemia laimę - protas ar jausmai? Jane‘s Austen romano personažai turės rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Viršelio dizaino autorė - Gitana Jurkienė.

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“


Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D'Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?


„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus


Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

„Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.“

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele. 

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“


Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.


„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).


„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“
Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“
Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“
Jessie Buckley, aktorė, "Oskaro" laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“
Maggie Gyllenhaal, kino režisierė


Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

„Gyventi“ – ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, vienas skambiausių kada nors sukurtų literatūrinių himnų gyvenimui.

Palaidūnas turtingo žemvaldžio sūnus Fugui dienų dienas lėbauja viešnamiuose puotaudamas ir lošdamas. Vėjais paleidęs visą šeimos turtą jis nė nenumano, kad išbandymai tik prasideda. Likimo skirtos sukrečiančios netektys padės jam suprasti, ką iš tiesų reiškia gyventi.

Ši knyga – apie dvasinę ištvermę, būdingą žmogaus prigimčiai, apie stojiškumą ir viltį.
Yu Hua (gim. 1960) – iškilus šiuolaikinis Kinijos rašytojas, jo romanai gimtinėje kasmet parduodami milijoniniu tiražu. Kūryba išversta daugiau nei į 30 kalbų. Autorius yra vienas iš nedaugelio intelektualų balsų, drįstančių viešai kalbėti apie šiuolaikinės Kinijos skaudulius.
Romanas „Gyventi“ išleistas 1992 metais. 1994-aisiais režisieriaus Zhang Yimou šio kūrinio ekranizacija pelnė Kanų kino festivalio Didįjį žiuri prizą, o Fugui vaidinęs Ge You buvo apdovanotas kaip geriausias aktorius.  

„Sukurti veikėją, kuris atspindėtų ne tik savo kartą, bet ir visos tautos sielą, – retas literatūrinis pasiekimas.“
The Seattle Times

Vertėja Indrė Balčikonytė-Huang – sinologė, literatūros vertėja iš kinų kalbos ir į kinų kalbą, rašytoja, jau daugelį metų gyvenanti Kinijoje. „China – Culture Smart!: The Essential Guide to Customs & Culture“ autorė. 2024 m. už Shuang Xuetao apysakų rinkinio „Raudonio gatvė“ vertimą į lietuvių kalbą apdovanota Dominyko Urbo premija.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d6ceaba8-f971-4944-8bb6-fa9458bd740f.html

Išsilavinęs ir rafinuotas europietis Humbertas Humbertas atvyksta į, jo akimis, komercišką, vulgaroką Ameriką. Apsigyvenęs pas ponią Heiz, susižavi dvylikamete jos dukra Doloresa, kitaip Lolita. Tačiau šis susižavėjimas tėra nauja senos obsesijos forma, virstanti maniakiška aistra paauglei. Įvykiams rutuliojantis, Humberto ir Lolitos kelionė po amerikietiškus priemiesčius ir motelius perauga į saldžiabalsio garbinimo, šokiruojančio išnaudojimo, pavydulingų kliedesių ir kerštingos savidestrukcijos dramą. 

„Lolita“ – subtilus, provokatyvus, melancholiškas ir ironiškas romanas, tyrinėjantis maniją, geismą, beprotybę ir kūrybą. Knyga pateikiama kaip Humberto Humberto, etaloninio nepatikimo pasakotojo, memuarai, kuriuose jo troškimas užvaldyti ir turėti Lolitą – fiziškai ir metafiziškai – tampa aistros bei žlugimo istorija. Intelektualus, įmantriai suręstas, humoro ir žodžių žaismo nestokojantis romanas, parašytas neįtikėtinai vaizdingu stiliumi, yra savotiška duoklė kalbai, jos galimybėms ir joje slypinčiai galiai, kuria disponuoja istorijos pasakotojas – net jei jis tėra elegantiškas nusikaltėlis. 

Vladimiro Nabokovo „Lolitą“ 1955 m. Paryžiuje išleido leidykla „Olympia Press“, rankraštį prieš tai atmetus penkiems amerikiečių leidėjams. Vėliau skandalingai pagarsėjusi knyga kurį laiką buvo uždrausta įvairiose šalyse, tačiau ilgainiui tapo kultine ir šiandien ją rastume kone kiekviename geriausių pasaulio literatūros kūrinių sąraše. Romanas ne kartą lietuviškai buvo pasirodęs verstas iš rusų kalbos. Šį kartą publikuojamas naujas Laimanto Jonušio vertimas iš angliškojo originalo. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/9183d4ab-b850-43a1-8a4e-e3b46fe16578.html 

Gyvenimas suplanuotas iki smulkmenų... bet kartais reikia leisti įvykiams klostytis savaime. Permainos kelia nerimą, retkarčiais baimę – telieka atsipalaiduoti ir surizikuoti.

Ryžtinga renginių planuotoja Peidžė Volker mėgsta iššūkius. Po sunkios vaikystės, praleistos mažoje saloje, ji pasiryžusi įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirta. Tam puikiai tinka jaudinantis ir šurmuliuojantis Manhatanas. 

Tačiau, netikėtai praradusi darbą „Žvaigždžių renginiuose“, Peidžė susimąsto, ką gi daryti toliau. Geriausias jos brolio draugas, klestintis verslininkas Džeikas Romanas, pasiūlo Peidžei su draugėmis įkurti renginių organizavimo įmonę. Laukia nauji iššūkiai. Tačiau tai niekis, palyginti su atgimstančia simpatija šiam geidžiamam Niujorko viengungiui... Bendras tikslas suartina Džeiką ir Peidžę – giliai rusenusios aistros kibirkštėlės perauga į šiltus jausmus ir Manhatane prasideda bemiegės naktys.

Jai pavyko!

Kukli, santūri Evelina paspruko...

Evelinai Bredšou įkyrėjo būti ujamai piktosios pamotės. Turtų paveldėtoja paprašo vieno aukštuomenės palaidūno už užmokestį apsimesti jos sužadėtiniu. Tik taip pavyks atsikovoti laisvę. Tačiau nepatikimasis sužadėtinis palieka ją savo brolio Fino Metloko namuose ir pradingsta!

Finas gyvena nusišalinęs nuo pasaulio. Mažiausiai jam reikia moters keliamų pagundų – juolab tokios moters kaip Evė. Ji pasižymi erzinančiu polinkiu kelti chaosą ir atsidurti ten, kur jai būti nederėtų... Net ir jo širdyje!

Pakerėti ją!

Skandalingasis mergišius Redridžo grafas Henris Stiuartas, draugų vadinamas Heilu, neabejoja, kad lažybas laimės. Nebus sunku pakerėti ledi Elizabetą Vilding ir pavogti iš jos bučinį. Deja, mergina vilionėms atspari. Kartą Lizė jau buvo išduota ir išmoko saugoti savo širdį. Taip pat ir skandalingą paslaptį! Tačiau laikui bėgant tampa vis sunkiau išsaugoti ją ir priešintis stiprėjančiam potraukiui šiam vyrui. Lizė susimąsto: gal Heilas yra vienintelis vyras, vertas pasitikėjimo. O gal visgi jis sugebėtų deramai elgtis ne tik su jos širdimi?..

Melai dar tik prasidėjo.

Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.

Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų...

Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.

Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.

Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime? 

Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.

Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. 

Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.

Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame...

Nepamirštama, juokinga ir giliai jaudinanti istorija apie keturis paauglius, kurių draugystė sukuria tokį stiprų ryšį, kad po dvidešimt penkerių metų pakeičia visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimą.

XX a. pradžia, Reikjavikas. Jaunoji Sigurlina, ekscentriško kolekcionieriaus dukra, vieną dieną pradingsta iš namų kartu su vertinga tėvo kolekcijos relikvija. Po neįtikėtinų įvykių istorinis artefaktas pristatomas Niujorko Metropolitano muziejuje, tuo pat metu Islandijos pareigūnai pradeda tyrimą dėl vagystės.

Tai istorija apie jaunos moters kelionę į vidinę laisvę ir tapsmą savimi. Tarsi lėtas kino filmas, kuriame pagrindinė herojė išgyvena pasirinkimų ir lemtingų atsitiktinumų dramą. Vytis svajonę rizikuojant dėl jos gyvybe ar pasiduoti? Išduoti savo šaknis dėl didelių pinigų ar išlikti garbingu žmogumi? Įtraukdama į nuotykingą pasakojimą autorė nagrinėja, kaip formavosi mums artimų islandų kultūrinė tapatybė.

Sigrún Pálsdóttir (gim. 1967) – rašytoja, redaktorė, lektorė. 2001 m. Oksfordo universitete apgynė istorijos daktaro disertaciją, vėliau dėstė Islandijos universitete, dirbo Islandijos istorijos žurnalo „Saga“ redaktore. Jos knygos nominuotos įvairioms Islandijos literatūros premijoms. Romanas „Siuvinėtoja“ (Delluferðin, 2019) apdovanotas Europos Sąjungos grožinės literatūros premija (2021).

Šis apdovanotos vokiečių autorės romanas – apie skausmą ir paleidimą, apie pirmąją meilę, viso gyvenimo meilę ir savo vietos pasaulyje paieškas – net jei ji ten pat, kur viskas prasidėjo. Ši knyga – tai pasakojimas apie paprastus ir drauge nepaprastus dalykus, šiltus santykius, empatiją ir vienas kito vertinimą.

Vieną gražią pavasario dieną kaimelis Vokietijos vakaruose nubunda po blogo ženklo: Selmai prisisapnavo okapija – keistas gyvūnas, panašus į zebrą ir žirafą. Tai reiškia, kad kažkas netrukus mirs.

Dešimtmetė Selmos anūkė Luizė su draugu Martinu svarsto didžiuosius gyvenimo klausimus ir stebi kaimelio gyventojus – senus ir jaunus, – imančius elgtis neįprastai. Iškyla ilgai širdies kertėse užspausti dalykai, o seniai atidėlioti sprendimai mirties grėsmės akivaizdoje tampa neatidėliotini.

Luizės motina svarsto, ar nutraukti santuoką. Senas šeimos draugas stengiasi sukaupti drąsos ir prisipažinti Selmai, kad ją seniai myli. Tik girtuoklis Palmas sakosi mirties nebijantis, o paniurėlė Marli ir toliau slankioja po vienišus savo namus. Kai mirtis pagaliau ateina, kaimo bendruomenei tenka dar glaudžiau susiburti – tik taip įmanoma ištverti ir judėti toliau.

Mariana Leky (gim. 1973) – Kiolne gimusi, Berlyne gyvenanti autorė. Romanas „Kas iš čia matyt“ atvėrė jai kelią į pripažinimą: 2017 m. pelnė nepriklausomų Vokietijos knygynų premiją kaip geriausia metų knyga, pagal romaną 2022-ųjų pabaigoje sukurtas to paties pavadinimo filmas, knyga išversta į daugiau nei 25 kalbas. Literatūros kritikai įvertino kūrinį už optimizmą, intymų pasakojimą ir unikalią būseną perkeičiančią kalbą. Nors daugelis romane pastebi „vokišką“ magiškąjį realizmą, pati autorė labiau pripažįsta Richardo Brautigano įtaką.

Knygos leidybą iš dalies fnansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Goethe‘s institutas.

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/33abd224-cf61-4463-8cda-6114e957dd9b.html   

Ilgus amžius ritualai saistė bendruomenę ir struktūravo laiką, kurdami ribą tarp kasdienybės ir šventės. Šiandien laikas nebeturi atskaitos taškų, vyksta nesiliaujanti komunikacija be bendruomenės, o mums vis labiau atsigręžiant į save, daugėja dėl narcisizmo kylančių būklių – vienatvės, izoliacijos, perdegimo, nerimo sutrikimų.

Filosofas Byung-Chul Hanas apmąsto ritualų – įskaitant ir vilionę, žaidimą, mandagumo gestus – nunykimą. Jį liudija daug dabarties reiškinių: plinta afektais grįsta komunikacija, vyrauja autentiškumo kultas, kone kiekvienas veiksmas kreipiamas į pasiekimus. Anot autoriaus, „iš naujo užkerėjus pasaulį jame atgytų gydomoji galia, neutralizuojanti kolektyvinį narcisizmą“.

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vokiečių filosofas, kilęs iš Pietų Korėjos. Miuncheno universitete studijavo germanistiką ir teologiją, Fraiburgo universitete – filosofiją; 1994 metais apgynė daktaro disertaciją apie Martiną Heideggerį. 2000–2012 metais dėstė Bazelio universitete, vėliau – Karlsrūhės menų ir dizaino universitete bei Berlyn menų universitete – čia tapo filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Kartais vadinamas filosofijos roko žvaigžde. Mėgsta groti fortepijonu ir dirbti sode.

Anot Hano, šiuolaikinės visuomenės, kurią jis vadina nuovargio visuomene , šūkiai „viskas įmanoma“ ir „viską padarysime“ yra iš esmės klaidingi, nes jie gyvenimą paverčia vien gamybos priemone, kai visas laikas ir visi patyrimai skiriami efektyvumui didinti. Savo knygomis kritikuodamas saviišnaudojimą, filosofas primena, kad gyvenimui esminga yra meilė, žaidimas ir kontempliacija.

Lietuviškai išleistos šios Byung-Chul Hano knygos: „Nuovargio visuomenė“, „Eroso agonija“, „Psichopolitika“.

Knygos vertimą iš dalies remia Goethe's institutas

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/254d94c5-3deb-417f-842b-3be4993bc92f.html

„Mąstyti tikrovę už mūsų mąstymo ribų – ne absurdiška, o būtina“, – teigia filosofas Grahamas Harmanas, pabrėždamas, kad pasaulis nėra toks, kokį jį matome.

G. Harmanas atstovauja šiuolaikinės filosofijos krypčiai – spekuliatyviajam realizmui – ir yra vienas svarbiausių į objektus orientuotos ontologijos (OOO) kūrėjų kartu su Timothy Mortonu, Ianu Bogostu ir Levi Bryantu. OOO siūlo radikalią pasaulio sampratą: ji atmeta žmogiškosios egzistencijos viršenybę ir teigia, kad visi objektai – realūs ir fiktyvūs, natūralūs ir dirbtiniai – egzistuoja autonomiškai ir yra savaime vertingi, nepriklausomai nuo žmogaus vertinimo.

Knygoje G. Harmanas aiškiai ir net žaismingai pristato šios minties mokyklos idėjas. Jis nagrinėja, kaip objektai veikia vieni kitus, išlikdami neprieinami mūsų suvokimui, ir kodėl ši autonomija svarbi menui, literatūrai, politikai bei gamtos mokslams. Nuo Šerloko Holmso ir vaizdo žaidimų iki dadaizmo, Voltaire’o ir „stygų teorijos“ – ši knyga kviečia iš naujo permąstyti viską, kas laikyta savaime suprantama.

Graham Harman (gim. 1968) laikomas kertiniu šiuolaikiniu mąstytoju, apibrėžiančiu posthumanizmo epochą. 2015 m. jis pateko į „ArtReview“ didžiausią įtaką tarptautiniame meno pasaulyje turinčių asmenų šimtuką. 2016 m. leidinys „The Best Schools“ įtraukė jį į 50 įtakingiausių gyvų filosofų sąrašą. Šiuo metu dirba Los Andželo SCI-Arc institute.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/446bb9d8-a6eb-4f5d-bec1-0b645cc4404f.html

1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą
mergaitę.

Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy’is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.

Galbūt šis literatūrinis žaidimas taps tam tikru žingsniu, mėginant geriau suprasti to meto Vilnių ir jo socialines bei kultūrines realijas. O tai savo ruožtu paskatins pamatyti po barokiniais debesimis slypintį sudėtingą ir kupiną įvairiausių gyvenimo iššūkių rytų Lenkijos provincijos miestą Vilnių.
– istorikas Povilas Andrius Stepavičius

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje.

Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.

Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.

Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.

O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.

Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.