Literatūros tipas

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“

Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.

„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“

Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“

Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“

Sunday Times

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Trečioji knyga

„Nesu tas, kuo mane laikai.“

Įžymusis širdžių daužytojas pagaliau nusiims kaukę...

Šonas Onilas šešis mėnesius gyveno kaip paprastas, įsimylėjęs vyras su už jo būsimo filmo pristatymą visuomenei atsakinga Peizle Kembel... ir visą laiką apsimetė kitu žmogumi. Ar tiesą sužinojusi Peizlė patikės, kad jųdviejų meilė nebuvo žvaigždės mėginimas apdumti akis? Ir kas nutiks, Peizlei prisipažinus, kad pati taip pat šį tą slėpė – laukiasi jo kūdikio! Ar galiausiai atskleistos paslaptys mylimuosius išskirs? O gal suteiks antrą galimybę vienas kitą mylėti?

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Antroji knyga

Jos keršto planas yra nepriekaištingas.

Bet šis milijardierius irgi turi planą.

Kodėl generalinis direktorius Nolanas Kuperis dvejojo pasamdyti Delanę Aleksander? Jo įmonei reikėjo jos dinamiškos ryšių su visuomene patirties, be to, moteris sužavėjo jo šešiametę dukrą. O gal dėl to, kad geidė Delanės Aleksander… Išlaikyti profesionalumą sunkiau, nei Nolanas įsivaizdavo, bet Delanė išmokė jį vėl iš naujo pasitikėti. Tačiau, kai Delanės paslaptys išaiškėja, Nolanas susimąsto, ar jų santykiai buvo tik jos plano dalis?

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Pirma knyga

„Tiesiog šypsokis ir paslaptingai žiūrėk.“

Grožis – dar ne viskas...

Alaus daryklos generalinis direktorius Dantė Ruso yra paprastas, bet verslui staiga išpopuliarėjus jis tampa priverstas keistis. Atvyksta įvaizdžio specialistė Olivė, prieš daugelį metų žiauriai atstūmusi jį universitete. 

Pasikeitus situacijai Olivė susižavi naujuoju Dante. Kas jos laukia toliau – kerštas ar įsižiebęs geismas?

Nobelio premijos laureato knyga

Mylimieji Alida ir Aslė atvyksta į Bjorgviną ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų laukia tarp nesvetingo miesto sienų? Tris istorijas surišantis pasakojimas panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę, kurioje ryškiausiai aidi nusikaltimo ir bausmės tema.

Norvegų rašytojas Jonas Fossė (g. 1959) debiutavo 1983 m. romanu „Raudona, juoda“. Nuo tada rašė įvairių žanrų tekstus: romanus, dramaturgiją, poeziją, trumpąją prozą, eseistiką ir knygas vaikams. Jo kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų, o pjesės visame pasaulyje pastatytos per tūkstantį kartų. Fossė apdovanotas galybe premijų ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, iš kurių reikšmingiausia – 2023 m. skirta Nobelio literatūros premija. Lietuviškai publikuota trumposios prozos knyga „Vaizdai iš vaikystės“ (2020) ir pasakojimas „Baltybė“ (2024).

„Trilogiją“ sudaro trys pasakojimai apie Alidą ir Aslę, kurie iš pradžių Norvegijoje buvo išleisti atskiromis knygomis: „Nakvišų klajonės“ (2007), „Ulavo regėjimai“ (2012) ir „Prievakario nuovargis“ (2014).

Vladimiras Nabokovas (1899-1977) – rusų kilmės amerikiečių rašytojas, pasisakęs už asmenines žmogaus laisves ir prieštaravęs ideologijoms bei kanonams, ribojantiems individo saviraišką. Didžiausią šlovę ir pripažinimą šiam autoriui pelnė romanas „Lolita“.

Ši jausmų stiprumu ir išradingu literatūriniu stiliumi žavinti knyga įkvėpė sukurti du filmus: pirmasis 1962 metais romaną ekranizavo režisierius Stanley Kubrikas, 1997 metais - Adrianas Lyne'as.

„Lolitoje“ pasakojama apie literatūros profesoriaus maniakišką aistrą jaunutei nimfetei Lolitai, apie senosios civilizuotosios Europos ir jaunosios komerciškosios Amerikos susidūrimą, bei labiausiai apie meilę kaip akibrokštą, haliucinaciją, beprotybę, transformaciją...

Ji buvo tiesiog Lo, rytmečiais, penkių pėdų ūgio (be dviejų verškų ir viena kojnaite). Ji buvo Lola ilgomis kelnėmis. Ji buvo Dolė mokykloje. Ji buvo Doloresa blankų punktyruose. Tačiau mano galvoje ji buvo visuomet: Lolita.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

 Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.

 Harold Bloom, literatūros kritikas

Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.

„The Boston Globe“

Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.

David Mitchell, rašytojas

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7a855492-2cc8-45a8-94c4-aa61471523fa.html

Mirštančios motinos prašymu Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą ieškoti tėvo. Pamažu aiškėja, kad miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar ši vieta pilna prisiminimų ir haliucinacijų, praeities šešėlių ir šnabždesių. Apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie iš lėto atveria ilgai saugotas paslaptis.

„Pedras Paramas“ – tai siurrealistinė žmogaus kelionė prie savo šaknų. Susan Sontag yra pasakiusi, kad tai ne tik vienas iš XX a. pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų. Gabriel Garcia Marquez dalijosi, kad galėdavo ją cituoti iš kairės į dešinę ir atvirkščiai. Pats autorius „Pedrą Paramą“ galvoje nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti. 

Juan Rulfo (1917–1986) – Meksikos rašytojas, per visą savo gyvenimą sukūręs tik dvi knygas, tačiau jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą. „Pedras Paramas“ sulaužė realistinio romano tradiciją ir padėjo pamatus magiškajam realizmui.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6493350e-09ec-431a-ab2a-14548bf0495b.html 

„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“

Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė

„Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“

Czesławas Miłoszas

Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.

1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi  XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.

Lenkų kalba rašiusi  Eliza Orzeszkowa (1841 - 1910 m.) save laikė ir vadino litwinka (lietuvaite), o kūrinius pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos slapyvardžiu. Rašytoja kurį laiką gyveno Vilniuje, čia atidarė knygyną-leidyklą. Aikštė su fontanu Vilniaus centre iki 1945 m. buvo vadinama jos vardu, o Kaune iki šiol tebėra sulietuvinta ir lietuvių kultūroje įsitvirtinusia Elizos Ožeškienės pavarde vadinama gatvė.

Naujųjų metų išvakarėse Oslo širdyje, Rotušės krantinėje, fejerverkų griausmą nustelbia sprogimas. Tarp begalės sužeistųjų – Aleksandrui Bliksui gerai pažįstama Ruta Kristinė Smėplas, prieš dešimt metų pagrobtos Patricijos motina. Bliksas aktyviai dalyvavo mergaitės dingimo tyrime, tačiau jos pėdsakų rasti nepavyko. Aplink įvykio vietą vis dar sproginėjant fejerverkams ir vyraujant chaosui, tinklaraštininkė Ema Ram pamato savo vaikino kūną... 

Norvegiją persmelkia teroro baimė. Negalėdami atsikratyti blogos nuojautos, Bliksas ir Ram imasi ieškoti galimo ryšio tarp sprogimo ir prieš dešimtmetį neišspręstos Patricijos pagrobimo bylos. Tiesa, jie nė nenutuokia, kad jų laukia šokiruojantis melo ir mirtinų paslapčių tinklas.

„Dūmų uždanga“ – antroji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinio romano „Atskaitos taškas“ (Baltos lankos, 2023 m.) tęsinys, 2022 m. įtrauktas į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Gudrus, greitas, įtampos kupinas galvosūkis.“

Vrij Nederland

„Jørno Liero Horsto ir Thomo Engerio duetas įspūdingas. Šie autoriai puikiai žino, kaip suintriguoti skaitytoją.“

Financial Times

„Įtampos lygis toks aukštas, kad knygą sunku padėti į šalį. <...> Aukščiausio lygio pramoga, sukurta dviejų garsiausių Norvegijos kriminalinės literatūros autorių, gerai pažįstančių aplinką, apie kurią rašo. <...> „Atskaitos taškas“ jau buvo puikus, o „Dūmų uždanga“ – dar geresnė.“

Tvedestrandsposten

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?

– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“

Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet laikui bėgant jie atitolsta – buvę geriausi draugai dabar stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.

„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“

Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“

Booklist

Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Knyga „Medūzos sensta atbulai: mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą“ pirmą kartą buvo išleista 2021 m. Danijos Karalystėje, ir iškart pateko į perkamiausių knygų sąrašus. Netrukus ši mokslo populiarinimo knyga buvo išversta į daugiau nei 25 kalbas ir tapo tarptautiniu bestseleriu. 2022 m. ji buvo išrinkta mokslo populiarinimo knygų konkurso Wissensbuch des Jahres siurprizo kategorijos laimėtoja. 2023 m. knyga buvo nominuota prestižinei Royal Society Science Book Prize premijai.

Knygoje autorius suprantamai, lengvai ir šmaikščiai aptaria ilgaamžiškumo srities mokslinius tyrinėjimus ir pristato naujausius atradimus apie tai, kaip pažaboti senėjimą. Knygoje gausu įvairių rūšių gyvybės, įskaitant žmonių, pavyzdžių, kurie sugriauna senėjimo, kaip neišvengiamo proceso mitą. Nicklas ne tik papasakoja apie ilgaamžiškumą, bet ir pateikia paprastų rekomendacijų, kaip su amžiumi išsaugoti jaunatviškumą ir gyventi ilgiau. Šiuolaikinio mokslo atradimai išplečia gyvenimo perspektyvos ribas ir atskleidžia, jog ilgaamžiškumas gali būti pavaldus žmogui.

Toli nuo vandenyno krantų, pačioje Australijos gilumoje, plyti keistas regionas, vadinamas lygumomis. To krašto gyventojai – praėjusių amžių keliautojų palikuonys, itin turtingi žemvaldžiai. Kiekvienas iš jų valdo dalį platybės, besidriekiančios, kur tik akis mato, o lygumiečiai visi kartu jaučia pareigą geriausiai, kiek tik gali, išsaugoti savo kultūrą ir istoriją. Dėl to mecenuoja įvairių profesijų žmones – kaligrafus, istorikus, rašytojus, audėjus, gėlininkus, kad šie užfiksuotų krašto specifiką, savotiškus papročius, menines teorijas ir, svarbiausia, lygumų esmę. 

Čia ir atsiranda bevardis „Lygumų“ pasakotojas, daugelį metų stebėjęs ir studijavęs lygumiečius. Jis išdrįsta sudalyvauti viename žymiųjų lygumų elito susitikimų ir paieškoti globėjo savo kino projektui, kuriuo norėtų parodyti dar nematytą to krašto esybę.

„Lygumos“ – meditatyvus, miražiškas, vaizduotės kupinas romanas, kuriuo Geraldas Murnane’as, daugelio laikomas iškiliausiu Australijos rašytoju, kviečia leistis tyrinėti kraštovaizdžio ir žmogaus santykio. Tai kalviniškas, borchesiškas tekstas, satyriška, metafiziška alegorija apie bevaisius žmonių bandymus suprasti savo gyvenamos tikrovės esmę, kupina netikėtos mitologijos, sapniško filosofavimo ir subtilaus humoro. Poetiškai įkrautu, sodriu stiliumi Murnane’as atskleidžia giliausius fiktyviųjų lygumiečių ir pačių lygumų – atokaus krašto, užbursiančio skaitytoją, kaip užbūrė ir pasakotoją jaunystėje, – sluoksnius.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/09278e4b-2125-46ff-8b31-b0571e7b5181.html

Jis nėra linkęs pamilti geros merginos


Atšiaurus barzdotas kirpėjas Noksas linkęs gyventi taip, kaip geria kavą – vienas, neskaitant šuns, baseto Veilono.

Noksas nepakenčia dramų, net jeigu jas kelia beviltiškoje padėtyje atsidūrusi, nuo altoriaus pabėgusi nuotaka.

Naomė ne tik spruko iš savo vestuvių. Ji atvažiavo padėti nutolusiai seseriai dvynei į Nokemautą, atšiaurų Virdžinijos miestelį, kur ginčai sprendžiami senoviniu būdu: kumščiais ir alumi. Taip jau čia įprasta...

Deja, bjaurioji Naomės sesutė Tina visai nepasikeitė. Nugvelbusi Naomės mašiną ir grynuosius, jai dar paliko siurprizą – dukterėčią, apie kurią sesuo net neįtarė. Moteris įstrigo miestelyje be automobilio, be darbo, be pinigų ir namų... Negana to, ji dar turi pasirūpinti vienuolikmete mergaite, kurios patirtis – tarsi trisdešimtmetės.

Dėl tam tikrų priežasčių Noksas nemėgsta komplikacijų ir reiklių moterų, ypač romantiškuose santykiuose, bet kadangi Naomės gyvenimas sugriuvo jam prieš akis, bent jau padės merginai išjudėti iš vietos. Vos tik Naomė išbris iš vis atsinaujinančių bėdų, jis galės grįžti į savo ramų vienišiaus gyvenimą.

Toks buvo Nokso planas, kol bėdos nevirto rimtu pavojumi.

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Nenutildyti balsai.

Neužmirštos istorijos.

1942-ieji, Indonezija. Anglė muzikantė Nora Čeimbers ir australė medicinos sesuo Nesta Džeims susitinka siaubingomis aplinkybėmis. Japonijos kariuomenei užėmus Singapūrą, jos abi patenka į prekybos laivą „Vyner Brooke“, plukdantį mėginančiuosius evakuotis. Netrukus laivas subombarduojamas, o Norai ir Nestai pavyksta pasiekti atokios Sumatros salos Indonezijoje krantus. Tačiau išgyvenusiuosius apsupa japonai. Atskiria vyrus, moteris ir vaikus ir išskirsto į karo belaisvių stovyklas džiunglių gilumoje. Jose siaučia ligos, badas ir žiaurumai. 

Bet net ir tokioje tamsos persmelktoje vietoje suspindi šviesos spindulys, kai Nora suburia balsų orkestrą. Balsų, kuriuos pavers skambiausiais instrumentais. Muzika belaisvėms padeda neprarasti vilties, tad Nora ir Nesta – nelaimės seserys – pasišvenčia kelti stovyklos moterų dvasią ir kovoti už jų visų išlikimą.

„Seserys tekančios saulės krašte“ – tikrais įvykiais paremta į karo sūkurį pakliuvusių moterų seserystės, narsumo ir draugystės istorija.

„Skaičiau nekvėpuodama. Koks pasakojimas. Užbaigiau jį raudodama.“

Elizabeth Buchan, rašytoja

„Nepaprasta stiprybės ir išlikimo istorija.“

Christy Lefteri, romano „Bitininkas iš Alepo“ autorė

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. Jos debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“ tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota per keturiolika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesnėmis H. Morris knygomis – „Cilkos kelias“, „Trys seserys“, „Vilties istorijos“ ir naujausiu romanu „Seserys tekančios saulės krašte“ – per aštuoniolika milijonų egzempliorių.

„Tą naktį stovėdamas čia, šiame lauke, nebūtum matęs ničnieko, net stovinčio visai šalia. Net žvelgiančio į tave.“

Netoli nykstančio Anglijos pajūrio miestelio Ilmaršo vietos policijos tyrėjas Alekas Nikolsas ūkyje apžiūri šiurpų radinį –  šešiolika žirgų galvų, kurių kiekviena užkasta taip, kad viena akis žvelgtų į šaltą vėlyvo rudens saulę. Į įvykio vietą atvykus teismo medicinos ekspertei, buvusiai veterinarei Kuper Alen, tyrėjai netrukus sužino apie vietos bendruomenę persekiojančius nusikaltimus – dingimus, padegimus, suluošinimus... Rodos, pačioje žemėje slypi mirtinas pavojus.

Po šiurpaus atradimo miestelį apima panika ir paranoja. Įtariamas kiekvienas. Kuper negali išvykti iš miestelio, Aleką persekioja nematoma grėsmė... Tyrėjai lenktyniauja, siekdami atskleisti tiesą, slypinčią už bauginančių, grėsmingų bendruomenės paslapčių. Nesvarbu, kokia kaina.

„Tamsus, ambicingas ir nepaprastai sumanus trileris... Ši sudėtinga, vietomis net gotikinė istorija atveria akis.“

Publishers Weekly

„Paveikus, šiurpinantis, kraupus, žiaurus trileris su literatūrine dvasia... G. Buchananas įspūdingai derina siaubą ir empatiją, gilinasi ne vien į tikrą blogį, bet ir į ekonominio nuosmukio kainą.“

Sara Sligar

„Tamsus, gilus ir šokiruojantis.“

Alex Michaelides

Greg Buchanan (Gregas Bjukananas) – škotų rašytojas ir videožaidimų scenarijų kūrėjas. Įgijo anglų literatūros bakalauro laipsnį Kembridžo universitete, studijavo kūrybinį rašymą prestižinėje Rytų Anglijos universiteto programoje, tarp kurios absolventų – tokie garsūs rašytojai kaip Kazuo Ishiguro ir Ianas McEwanas, apgynė daktaro disertaciją Karaliaus Koledže Londone. „16 žirgų“ – debiutinis G. Buchanano romanas, išleistas 2021 metais.

„Mes pradedame mirti nuo tos akimirkos, kai gimstame.“

Popandeminėje Amerikoje aukštesnės klasės elitas evakuojasi nuo dangoraižio stogo, kol paprasti žmonės gatvėse kovoja už būvį. Amžinąjį gyvenimą tyrinėjantis mokslininkas griebiasi atminties naikiklio, padėsiančio pamiršti svarbiausią karjeros atradimą. Du geriausi draugai diskutuoja apie paralelines visatas ruošdamiesi dalyvauti bulių bėgime Pamplonoje, kur įsimylės tą pačią merginą. Sūnus palaidūnas pasiekia dugną – jam belieka priimti seniai nematyto tėvo darbo pasiūlymą ir vykti į gyvačių fermą Afrikoje. Psichologas, slapta vykdantis korporacijų užsakymus kaip samdomas žudikas, pats tampa taikiniu.

Antrajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje, pasirodžiusiame po rinkinio „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ (Baltos lankos, 2023 m.), atskleidžiamas nykus netolimos ateities paveikslas. Autorius apsakymų rašymą yra palyginęs su tapyba, kai „drobė paliekama skaitytojui, parodant tik keletą eskizų ir linijų, kaip darė ispanų tapytojas Picasso“. Rašytojui susižavėjimą šiuo žanru perdavė bibliotekininkė mama, sakiusi, kad „bet kas gali parašyti romaną, bet tik meistrai gali kurti apsakymus“.

„Grynas, aštrus, klasikinis Nesbø.“

Anniston Star

„J. Nesbø garsus dėl meistriškai kuriamų personažų, šiurpulį keliančios įtampos ir šokiruojančių siužeto vingių, o šiuose išradinguose ir jaudinančiuose apsakymuose tiesiog švyti jo atsidavimas tyrinėti tamsiausius žmogaus širdies užkaborius.“

Mystery Tribune

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Žiurkių sala ir kitos istorijos“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2021 m., o literatūrinis žurnalas „Mystery Tribune“ šį rinkinį įtraukė į geriausių 2021 m. knygų sąrašą.

Žiauriai įdomi istorija apie trylikametį, tapusį ryškiausia futbolo pasaulio žvaigžde!

Našlaitis Leonas leidžia dienas parke su draugais, kur spardo kamuolį, filmuoja įvairius triukus ir kelia į internetą. Įrašus pastebėjęs sporto agentas nė neabejoja suradęs tikrą futbolo talentą. Leonas pakviečiamas į „Hammersmith“ akademiją ir netrukus jo vardą sužino visas futbolo pasaulis. Tačiau būti žvaigžde ir siekti futbolo aukštumų, pasirodo, nėra taip jau paprasta. Galbūt gyvenimas ne vien tik futbolas? Leono gyvenime tikrai netrūksta paslapčių ir iššūkių...

Futbolo pasaulio užkulisiai - konkurencija, intrigos ir draugystės, noras būti geriausiam ir nesėkmių baimė, jaunuolio brendimo iššūkiai ir šeimos paslaptys susipina šioje meistriškai parašytoje knygoje.

2024 metais skirtas Topelijaus apdovanojimas už geriausią metų knygą jaunimui Suomijoje

Jukka Behm (g. 1973) – suomių vaikų ir jaunimo knygų rašytojas, už savo kūrybą pelnęs ne vieną įvertinimą. Jo knyga „Nerealusis Leonas“ buvo pastebėta skaitytojų ir kritikų, sulaukė vertimų į keletą užsienio kalbų.

Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties.  Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis. 

„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.

Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys. 

Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?

Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.

Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...

„Tai geriausias J. Herlyn romanas, primenantis mano mėgstamiausių impresionistų paveikslus, kuriuose ir ryškios spalvos, ir kone perregimas vaiskumas, ir viską gaubiantis mistikos rūkas. Ypatinga paslaptingumo nuotaika, kurią autorei puikiai pavyko pagauti, įtraukia ir skaitytoją...“

I. Buivydaitė

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019-ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942-ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė „V“, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis „Veivord“, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619-ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

„Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.“

Bridget Collins

„Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.“

Sunyi Dean

„Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.“

Kirkus

„Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.“

New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų-australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

Prieš trisdešimt metų žmonės Vaildą pastebėjo miške, kur jis gyveno vienas kaip laukinukas. Policija intensyviai ieškojo jo šeimos, bet nerado, todėl vaiką užaugino globėjai.

Advokatė ir garsi televizijos laidos vedėja Estera Krimštein susirūpina, kai anūkas papasakoja apie dingusią klasės draugę Naomę, kasdien kentusią žiaurias bendraamžių patyčias. Estera paprašo Vaildo padėti surasti Naomę.

Po kurio laiko iš namų išeina ir negrįžta jaunuolis, garsios ir turtingos šeimos atžala.

Vaildas apsiima surasti dingusius paauglius, bet dėl to jam tenka grįžti į bendruomenę, kurioje niekada nepritapo, kurioje galingieji neliečiami, net jei saugo paslaptis, galinčias sugriauti milijonų žmonių gyvenimą, paslaptis, kurias Vaildas turi atskleisti, kol dar ne per vėlu.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“

Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.

„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“

Tinklaraštis „Girl Plus Books“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“,  „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Kai bažnyčios varpinėje randamas kabantis Ritos kūnas, policija gana greitai nusprendžia: savižudybė. Tyrimas nutraukiamas. Elena žino, kad jos duktė Rita negalėjo nusižudyti: mirties aplinkybės pernelyg keistos. Ji, serganti sunkia Parkinsono ligos forma, dėl kurios net paprasčiausiems judesiams atlikti reikia herojiškų pastangų ir kūną išjudinančių vaistų, siekia pati atskleisti tiesą ir imasi tyrimo. Žinodama, kad viena visko atlikti nesugebės, ryžtasi sudėtingai kelionei pas jai bei jos dukteriai nuo seno skolingą žmogų ir tikisi sulaukti pagalbos bandant išsiaiškinti mįslingas Ritos žūties aplinkybes.

Ryškių, įspūdingų veikėjų portretus piešiantis, į unikalią kalbos ir įvykių ritmiką įtraukiantis tekstas – žymiausias argentinietės Claudios Piñeiro kūrinys, 2022-aisiais patekęs į „International Booker“ premijos trumpąjį sąrašą. Sumaniai jungdama praeities ir dabarties perspektyvas, Piñeiro išskleidžia sudėtingą motinos ir dukters santykį, sykiu nagrinėdama ligos, laisvės, priklausomybės, tapatybės, moters teisės į nuosavą kūną temas. „Elena žino“ – skausmingas, įspūdingas romanas, per detektyvinio žanro tropus užčiuopiantis moralės klausimus ir tyrinėjantis, kaip įvairūs gyvenimo aspektai – ligos, socialinės normos, visuomenės spaudimas – gali veikti kūnus ir juose tūnančius žmones.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/7b9e784c-fe47-466b-85f6-47336d8c72d0.html 

„...neįsakysi širdžiai, ko, kada ir kaip mylėti. Širdis elgiasi kaip užsigeidusi. Mūsų rankose – tik tai, ar leisime savo gyvenimui ir mintims pasivyti širdį.“


Dvidešimt dvejų Sidnė Bleik gyvena puikiai: mokosi koledže, turi nuolatinį darbą, gyvena su geriausia drauge Tore, myli savo vaikiną Hanterį. Bet viskas pasikeičia Sidnei sužinojus, kad Hanteris ją išdavė... Širdis sudūžta į šipulius.

Atsigauti padeda paslaptingasis kaimynas Ridžas Losonas. Ji negali atitraukti nuo jo akių, ją tiesiog traukia klausytis, kaip aistringai jis kas vakarą balkone groja gitara. O Ridžui ramybės neduoda jausmai, kuriuos jam kelia Sidnė. Abu netrukus supranta, kad vienam kito jiems reikia labiau, nei jie kada nors būtų galėję įsivaizduoti...

Jautrių meilės istorijų meistrės Colleen Hoover romanas „Galbūt kažkada“ JAV pasirodė 2014 m., o muzikantas Griffinas Petersonas knygai sukūrė originalų garso takelį – jį išgirsti galima nuskaičius knygoje esantį QR kodą.

„Perskaičiau viską, ką tik C. Hoover yra parašiusi. Kiekviena nauja jos knyga iškart tampa mano mėgstamiausia. Jos kuriamų istorijų tempas tobulas, veikėjai tarsi gyvi iššoka iš puslapių. Jos žodžiais mėgaujuosi kaip saldainiais.“
Tracey Garvis Graves, „New York Times“ bestselerių autorė

„„Galbūt kažkada“ – daugiau nei knyga... Tai nepamirštama skaitymo ir klausymo patirtis.“
Tinklaraštis „The Book Bellas“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“ ir „Išpažintys“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Gintarinės širdies pasakos kviečia į pasaulį, kuriame klesti meilė, įvairovė, tolerancija ir orumas. Į pasaulį, kuriame odos spalva, kilmė, negalia ar lytinė tapatybė netrukdo kurti draugystės ir artimo ryšio.

Pasakos kalba apie drąsą priimti kitokį nei tu pats ir draugystę, gimstančią iš muzikos. Apie apsukrumą ir nelengvas užduotis, kurias gali įveikti tik mylinti širdis. Apie kitokį nei visi vaikai stebuklingą princą ir akimis nereginčią mergaitę. Apie tėvus, kurie gyvendami toli nuo savo vaikų niekada jų nepamiršta. Apie įvairias meilės ir šeimos formas. Apie mūsų pasaulį.

Pasakų siužetai paremti liaudies, brolių Grimmų, Ch. Perrault ar H. Chr. Anderseno pasakų motyvais, o pabaigoje pateikiamos autorės Neringos Dangvydės gairės, padėsiančios tėvams apie perskaitytus kūrinėlius kalbėtis su savo vaikais.

2013 m. pasirodžiusi Gintarinė širdis nebuvo priimt(in)a dėl dviejų tos pačios lyties meilę vaizduojančių pasakų, knygą išėmė iš prekybos. Po daugiau nei dešimtmečio  Jūsų rankose – jau trečiasis Gintarinės širdies leidimas, kviečiantis pagalvoti, kas per šį laikotarpį pasikeitė, simbolizuoja laisvę ir drąsą kalbėti apie pasaulį, kuriame gyvename ir norime gyventi. 

Kviečiu leistis į stebuklingą pasakų pasaulį, kuriame žmonių skirtumai netrukdo nei mylėti, nei nuoširdžiai priimti. Tikiu, kad vieną dieną toks bus ne tik Gintarinės širdies, bet ir mūsų visų pasaulis.

 – Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė

Neringa Dangvydė Macatė (1975-2020) - lietuvių rašytoja, poetė, vaikų knygų iliustratorė bei literatūros kritikė. Neringa parašė ir pati iliustravo 2 knygas vaikams: pasakų – „Gintarinė širdis“ (2013 m.) ir apysakų – „Vaikas su žvaigžde kaktoje“ (2016 m.).  2013 m. pasirodžiusi debiutinė pasakų knyga„Gintarinė širdis“ buvo išimta iš prekybos dėl teigiamai vaizduojamų tos pačios lyties asmenų santykių. N.Dangvydė padavė Lietuvą į teismą dėl knygos platinimo apribojimų Europos žmogaus teisių konvencijoje. 2023 m. sausį byla buvo išspręsta jos naudai.