Ledi Sesilijai Bečamp šeima visada buvo svarbiausia. Netikėtai ją sužavi paslaptingasis Zacharijas Grėjus – romų kilmės vyras. Žinodama, kad šeima tokiai santuokai nepritars, Sesilija prisiverčia atlikti savo pareigą ir tekėti už kito. Tačiau kaip sunku atsispirti traukai, kurią ji jaučia Zacharijui... Tarp jų žybtelėjusi kibirkštis pažadina aistrą – jos neįmanoma nepaisyti!
Krištolo gamyklos savininko dukrą Tėją Markam pribloškia brolio Danieliaus dingimas. Netikėtai pasirodęs paslaptingas lordas pradeda klausinėti apie Danielių ir pasisiūlo jį surasti. Nežinodama, ar gali pasitikėti gražuoliu didiku, Tėja persirengia jaunuoliu ir nuseka paskui!
Lordo Vernono Bečampo gyvenimui trūksta prasmės. Susitikęs su Tėja jis atranda tikslą. Tačiau kartu leidusis į skandalingą nuotykį draugiškus jausmus greitai užgožia aistra...
Rozalinda Alen nedalyvauja aukštuomenės gyvenime. Ji jau seniai susitaikė su mintimi, kad niekada neištekės. Gyvenimas ją išmokė, jog santykiai tik skaudina. Kai susitikimas su paslaptingu nepažįstamuoju pažadina viltį, kad viskas gali klostytis kitaip, ji pati jaučiasi priblokšta...
Rozalinda nė nenutuokia, kad paslaptingasis vyras yra Leo Bečampas, Čeritono hercogas. Tikėdamasis išvengti jo besivaikančių damų hercogas keliauja prisidengęs kitu vardu. Kuklioji Rozalinda yra pirmoji Leo pakerėjusi moteris. Bet ar pavyks įtikinti šią Pelenę patikėti jam širdį?
Trys kartos, keturios moterys, žavios meilės ir draugystės istorijos ir daug paslapčių, pašnibždėtų mėnesienoje.
Lorena manė susikūrusi tobulą gyvenimą Londone, bet jis ėmė ir subyrėjo. Pradėti viską iš pradžių nėra lengva, ypač kai reikia vienai auginti paauglę dukrą, kuri nuolat maištauja.
Džena turi mėgstamą darbą ir mylimą vyrą, tetrūksta kūdikio, bet... Ir vėl tenka nusivilti. Nejau jos svajonei nelemta išsipildyti? Džena nusiminusi, bet iš visų jėgų stengiasi šypsotis.
Nensė ir pati žino, kad nėra tobula motina. Bet kaip paaiškinti jau suaugusioms dukroms Lorenai ir Dženai, kodėl buvo tokia šalta su jomis? Tiesa gali sužeisti.
Likimas tarsi gaivus vėjo gūsis vėl suburia šias moteris drauge. Leisdamos vasarą nuostabaus grožio Martos Vynuogyno saloje jos visos: Džena, Nensė, Lorena ir jos dukra Makė, mokosi būti šeima ir ryžtasi didžiausiam gyvenimo iššūkiui – atskleisti ilgai saugotas paslaptis. Ir nuo šiol būti atviros viena kitai, kad ir kas nutiktų...
„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis.
„Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to, ko nebėra arba ko niekada nebuvo. Kvaila tai ar gražu?“
Romano pagrindinis veikėjas Klaudijus – jaunas vagis, nuteistas vergauti teisėjų ordinui savo šalyje Kalerijoje. Kai jis netikėtai apdovanojamas ypatinga galia – regėti kitų žmonių mintis, – negailestingas teisėjų ordinas suteikia vaikinui dvejus metus išlaikyti egzaminą: arba taps vienu iš jų, arba mirs.
Pasaulyje siaučia sielokrata – liga, pasiglemžianti žmonių sielas. Užtenka vienos klaidingos minties, ir tu žuvęs. O mintys sklinda, nepaisydamos nei sienų, nei įstatymų. Klaudijų aplanko vizijos, ir jaunuolis patiki, kad tai jam lemta visus išgelbėti. Tarnaudamas teisėjams, jis sutinka Heleną – nuo savo pareigos pabėgusią Nevaros šalies princesę.
Ar jaunuoliams, užaugusiems priešiškose šalyse, pavyks išgelbėti žmones nuo sielokratos? Ar jiems atsivers magiškieji vartai, galintys padėti sutaisyti pasaulį?
„Šiais laikais daug žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų, o psichologai pataria: suvaldyk savo mintis ir suvaldysi save. Ši idėja mano kūrinyje pateikiama kaip magija: mintys yra regimos – kas valdo jas, tas valdo pasaulį. Blogis yra ne monstras požemyje, o idėjos, sklindančios iš lūpų į lūpas.“
Živilė Mitkė, autorė
„Autorė meistriškai veda skaitytoją per šio šiurpaus pasaulio gatves, rūmus ir purviniausius užkampius, plukdo jūra, klaidina miškuose, priversdama sekti paskui personažus. Tai – įtraukiantis, daugialypės struktūros, bet lengvai skaitomas kūrinys, kuris daro įspūdį dėl aiškiai, bet neprikišamai perteiktos filosofinės minties, raiškaus veikėjų charakterizavimo, per visą romaną išlaikomos intrigos, sklandaus, pagavaus rašymo stiliaus, kūrybingo požiūrio į lietuvių kalbą.“
Aušra Gudavičiūtė, literatūrologė ir vertėja
Živilė Mitkė (gim. 1992 Kaune) – rašytoja, dailininkė ir programuotoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Rašyti istorijas pradėjo dar pradinėse klasėse, o pastaruosius šešerius metus dirba prie savo maginės fantastikos knygų serijos „Mintregys“. Tai – pirmasis serijos romanas.
Edgaras Vilsonas pažvelgia galvijui į akis, ima jį glostyti. Ant kaktos nubrėžia kryžiaus ženklą ir staigiu, tiksliu kūjo mostu apsvaigina. Tai daro diena iš dienos. Jis tiki, kad karves nuraminti svarbu, ypač dabar, kai jos tokios neramios.
Pastaruoju metu jos nustojo ganytis pasisukusios į šiaurę – Vilsonas žino, jog tai blogas ženklas. Po kurio laiko dalis galvijų dingsta kaip į vandenį. Skerdyklos savininkas išvykęs, tad grupelė darbininkų – romusis apsvaigintojas, bet ką ardyti gyvenime mėgstantis ketvirčiuotojas ir lengvai kvaištelėjęs skerdyklos prižiūrėtojas, – nusprendžia mįsles aiškintis patys. Tai, kas iš pažiūros atrodė kaip vagystė, pasirodo besą kažkas daug tamsiau ir mįslingiau.
„Apie gyvulius ir žmones“ – skvarbus, šiurpus romanas apie kasdienį žiaurumą ir netiesiogines jo pasekmes aplinkai, apie svarbius žmogaus, gyvūno ir gamtos ryšius. Brazilų rašytoja Ana Paula Maia taupiu, nedramatizuojančiu stiliumi praveria dažnai iš minčių išstumiamos industrijos vidurius, suteikia balsą jos juodadarbiams. Tai sunki, tiesmuka ir stipri knyga, nelyg smūgis kūju tiesiai į kaktą.
Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d2d50907-c025-455d-a1e0-ae8f8d7e51e4.html
„Jiedu užlipo į pirmą laiptų aikštelę. Nuo apačios juos skyrė kokie dešimt laiptelių. Tokį žaidimą žaisdavo vaikai, mesdami vieni kitiems iššūkį šokti užlipus vis aukščiau ir aukščiau. Frenkas paėmė ją už rankos. Kleo suspaudė jo ranką savojoje. Ir jie abu nušoko.“
Niujorkas slysta Kleo iš rankų. Taip, ji lankosi vis kituose vakarėliuose, bet beveik neturi pažįstamų. Jos studentės viza netrukus baigsis ir ji net neturi pinigų cigaretėms. Bet tada Kleo sutinka Frenką. Beveik dvidešimčia metų vyresnio vyro gyvenimas kupinas sėkmės ir pertekliaus, kurių Kleo taip trūksta. Frenkas pasiūlo jai galimybę būti laimingai, laisvę tapyti ir šansą gauti žaliąją kortą. Kleo pasiūlo jam gyvenimą, kupiną grožio ir meno, – ir priežastį mažiau gerti. Vienas kitam jie yra viskas, ko abu tuo metu trokšta.
Kleo ir Frenkas stačia galva neria į meilės romaną. Įvykiai vystosi taip greit, kad abiem ima gniaužti kvapą. Pasikeičia ne tik jų, bet ir aplinkinių gyvenimai: tiek Kleo geriausio draugo, bandančio susitaikyti su savo seksualine tapatybe jos santuokos akivaizdoje, tiek Frenko sesers, nuo jo priklausomos finansiškai. Galiausiai atsitiktinis dviejų nepažįstamųjų susitikimas, išėjus iš Naujųjų metų vakarėlio, pakeičia viską – į gera arba į bloga.
„Kleopatra ir Frankenšteinas“ – skausmingai artimas debiutinis romanas apie spontaniškus sprendimus, perkeičiančius mūsų likimus, ir netobulus santykius, gimstančius iš netikėtai tobulų vakarų.
„Švelnus, veriantis širdį ir kupinas humoro pasakojimas… Coco Mellors balsas – naujas, elegantiškas ir jaudinantis.“
Pandora Sykes
„Meilės laiškas Niujorkui ir pačiai meilei.“
Nathan Englander
„C. Mellors sukūrė pasaulį, kuriame draugystė reiškia daug, o siekis perprasti, kaip mylėti, laikomas svarbiausiu iš visų tikslų.“
Susan Minot
Coco Mellors (Koko Melors) užaugo Londone, būdama paauglė persikėlė į Niujorką. Įgijo Vaizduojamųjų menų magistro laispnį Niujorko universitete. Parašė du romanus: „Kleopatra ir Frankenšteinas“ ir „Blue Sisters“. Kiekvienas jų išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. Pagal „Kleopatrą ir Frankenšteiną“ šiuo metu „Warner Bros“ kuria serialą. Autorė gyvena Niujorke su vyru ir sūnumi.
2010-ieji, Vaguras. Jauna moteris ilgisi šalies, kurioje niekada negyveno. Jos seneliai iš Farerų salų prieš pat okupaciją emigravo į Daniją, ir mirdami jie drauge su savimi į kapą nusineša didžiąją savo istorijos dalį. Anūkė keliauja į Farerų salas, kad susipažintų su gyvenimais, kurių iš tiesų niekada dorai nesuprato. Ar „namai“ – tik vieta, o gal ir kažkas daugiau?
Šis romanas – tai atmosferiškas ir poetiškas pasakojimas apie trijų šeimos kartų, atskirtų Atlanto vandenyno, praeitį ir dabartį, santykius, emigraciją ir bandymą įsišaknyti tarsi iš naujo. Meilės kupina kelionė po kraštovaizdį, kur virš kaimo spengia mėlynas kalnas, siaučia geležies skonio vėjas ir tvyro permirkęs, žalias rugpjūtis.
Siri Ranva Hjelm Jacobsen (gim. 1980) – fareriečių kilmės danų rašytoja ir vertėja, gyvenanti Kopenhagoje. Baigė literatūros studijas. Jos kūryboje svarbios tokios temos kaip gamtos ir žmogaus santykis, mitai ir transformacija, klimato kaita, laikas ir atmintis. Debiutavo 2016 m. romanu „Sala“ (Ø), jis buvo išverstas į keletą kalbų ir apdovanotas tarptautine „MarEtica“ premija.
„Keliautojai laiku“ – tai ES remiamas vertimų projektas, kuris vienija šiuolaikinių Europos rašytojų kūrinius, atveriančius netikėtą istorijos perspektyvą. Serijoje – vienuolika knygų, kurias skaitydami galėsite pakeliauti laiku – nuo tolimiausios praeities iki šių dienų.
Daugiau apie projektą www.keliautojailaiku.lt
Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“
Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..
Laimingiausi pasaulyje. Antra knyga
Garbingo hercogo išpažintis...
Kai Vinterborno hercogas pasipiršo Olivijai, ji pasijuto laimingiausia mergina pasaulyje. Sėkminga santuoka kėlė pavydą visai aukštuomenei. Tačiau viskas pasikeitė tą naktį, kai gimė jų sūnus...
Vinterborno hercogo gyvenimas kupinas tamsių paslapčių, kurios užslopino judviejų su žmona meilę. Gabrielius niekuo nebepasitiki. Tačiau dabar jiems reikia susilaukti antro vaiko, kad būtų užtikrintas kilmingos šeimos tęstinumas. Norint prisivilioti Oliviją atgal, teks patikėti jai savo paslaptis... Gal ir pavyks susigrąžinti ją į savo gyvenimą?
Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“
Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..
Pokylių sezono sensacija. Pirma knyga
Kas tas žavus džentelmenas?..
Amerikietę Ketriną Vandenberg varžo Londono aukštuomenės etiketo taisyklės. Pabodus pokyliui ji išsprunka pabūti viena. Bet čia Ketrina pastebi gražų nepažįstamąjį, kuris... parodo jai žvaigždes!
Lonsdeilo hercogui Džulianui Karlailui, matyt, bus lemta kankintis vedus iš pareigos. Juk mergina, kuri jam išties patinka, yra nekilminga. Ketrina anaiptol ne tokia nuotaka, kokios jam reikia. Jų romanas neabejotinai sukeltų skandalą. Bet gal vis tik įmanoma, kad ši moteris taptų Džuliano verta hercogiene?
Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“
Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..
Tegyvuoja meilė! Trečia knyga
Po šimts pypkių, panele Forester, ką jūs čia veikiate?
Hartviko grafas mėgsta savo elgesiu šokiruoti aplinkinius. Tačiau šįkart jis pats pasijunta sukrėstas. Sprukdamas iš slapto pasimatymo grafas susiduria su panele Sara Forester... Naktį ant namo stogo, merkiant lietui!
Sara ieško sumaniai paslėpto deimanto. Tas erzinantis Hartas tik blaško dėmesį. Pasirodo, kad ir jis ieško to paties brangakmenio! Porelei tenka varžytis, bet tarp jų skraidančių kibirkštėlių nesustabdysi. Greitai Sara supranta, kad jos širdis geidžia visai kitokio lobio...
Politine satyra „Gyvulių ūkis“ ir niūria pranašiška antiutopija „1984“ išgarsėjęs George Orwell (1903–1950) nepralenkiamas ir kaip intelektualių, aštrių ir polemiškų esė kūrėjas.
Per kelis kūrybos dešimtmečius jis parašė daugiau nei 500 esė. Ankstyviausia publikuota prancūzų kalba 1929 metais, paskutinė – 1972-aisiais, radus rankraštį.
Į šią rinktinę pateko 45 esė. Atrenkant vadovautasi 1950–2023 metais išleistomis įvairiakalbėmis rinktinėmis. Įtraukti ir ne tokie žinomi, tačiau kontroversiški ir įdomūs tekstai: Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ ir Charleso Chaplino filmo „Didysis diktatorius“ recenzijos, už demokratinį socializmą agituojantys ir pacifizmą kritikuojantys straipsniai. Eseistikoje, stojančioje prieš totalitarizmą, už žmonių laisvę ir lygiateisiškumą, iškyla tikrasis G. Orwell – taurus žmogus, iškilus mąstytojas ir įžvalgus politinis rašytojas.
Knygos leidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba
https://itraukiojileidyba.lt/cert/40e8b7eb-4dd4-4d9e-9c8a-ebda55de437a.html
Mano pagrindinė veikėja neteko meilės, vyro ir darbo. Ji pardavė viską, ką turėjo, blusturgyje. Bet ji – nenugalima. Vera nesileidžia paskandinama netekties. Ji atsisako būti nelaiminga našle ar auka. Ji myli, ką nori, ir gyvena taip, kaip renkasi pati. Čia ir jos stiprybė. Kasdien sutinku tokių moterų – norėjau suteikti joms balsą.
Zyta Rudzka
Vera – patyrusi vyrų kirpėja, ištekėjusi už žokėjaus Karolio. Vera ir Karolis visą gyvenimą praleido kartu: išgyveno ir šviesių, ir sunkių laikų, suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Dabar Karolis guli karste, o Vera, kaip šiuolaikinė Odisėja, vaikšto po Varšuvą, ieškodama velioniui tinkamo kostiumo ir batų. Tinkami batai numirėliui – tikra retenybė, bet Vera ne iš tų, kurios pasiduoda; ji pasiryžusi įvykdyti savo misiją. Ieškodama batų apmąsto jųdviejų praeitį, aplanko buvusius meilužius ir meilužes – visa tai susilieja į stulbinantį vidinį monologą, kupiną atkaklumo ir aštraus sąmojo.
Prestižine Nikės premija 2023 m. apdovanotas romanas – tai drąsus kalbinis eksperimentas, kuriame susijungia gyva šnekamoji ir poetinė kalbos, žavi savitas bekompromisis stilius, blykčioja šmaikštūs dialogai, vaizdingos metaforos.
Zyta Rudzka (gim. 1964) – lenkų rašytoja, dramaturgė ir scenaristė. Pagal išsilavinimą psichoterapeutė, besispecializuojanti seksualinės pagalbos srityje. Literatūrinį kelią pradėjo poezijos rinkiniu, vėliau išleido devynis prozos kūrinius ir jie pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytojos tekstams būdinga „neliteratūrinė“ kalba – grubi, netašyta, kupina tarmybių ir žargono, kartu itin vaizdinga ir ritminga. Z. Rudzka laikoma viena originaliausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų.
Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/0d5edba1-dbe9-4126-b84f-a5ec122e6ee1.html
Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia – jis sutinka moterį, visišką savo priešingybę – nerūpestingą ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią Herminą. Hermina mėgaujasi malonumais. Ji ir Harį įtikina juos prisijaukinti bei jiems atsiduoti. Prasideda Hario Halerio kelionė į gyvenimą, nelengvi bandymai rasti pusiausvyrą tarp kūno ir dvasios, be kurios joks žmogus negalėtų pasiekti pilnatvės...
Hermann Hesse (Hermanas Hesė; 1877 m. liepos 2 d. Kalve, Vokietijoje – 1962 m. rugpjūčio 9 d.) – vokiečių – šveicarų poetas, dailininkas. Jį visą laiką domino vaiko psichinis vystimasis bei švietimo įtaka šiam procesui. 1946 m. jam suteikta Frankfurto Gėtės premija ir Nobelio literatūros premija, 1955 m. Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Priskiriamas intelektualiųjų psichologinių romanų rašytojų grupei.
„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.
Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengiamai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą. Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.
„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“ Washington Post
Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešiolikos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Nepriklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.
„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“
Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.
„Mažas gyvenimas“ – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.
„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“
Jon Michaud
„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“
New Yorker
„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“
Independent
„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“
Guardian
„Visi turi perskaityti šią šiuolaikinę literatūros klasiką. Tai meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“
Brigid Delaney
Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) – amerikiečių rašytoja. Jos debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womens Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes.
„Kirkus Prize“ 2015 laureatė
„Man Booker Prize“ 2015 nominantė
„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Women's Fiction“ 2016 nominantė
„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė
„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė
„Amazon“ viena geriausių metų knygų
„New York Times“ viena geriausių metų knygų
„Guardian“ viena geriausių metų knygų
„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų
„Washington Post“ viena geriausių metų knygų
„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“
Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.
Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.
„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“
Michael Cunningham
„Mūsų laikų šedevras.“
Observer
„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“
Sunday Times
Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.
Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.
Nors knyga pavadinta Vaikų literatūra, ji daugiausia – apie tėvus. Šį kūrinį, motyvuotą prisirišimo, galima laikyti eklektiška ir jaukia įvairiopos tėvystės patirties enciklopedija. Per keturiolika šio fragmentiško autofikcinio romano dalių žymus Čilės rašytojas Alejandro Zambra nepaliauja tyrinėti, kaip vaiko gimimas ir augimas keičia ne tik dabartį bei ateitį, bet ir praeities suvokimą.
Vaikų literatūrą pradeda jautrus, eseistiškas pirmųjų tėvystės metų dienoraštis, tačiau tekste gana greitai įsisuka grožinės literatūros mechanizmai. Viename fragmente skaitome pasakojimą apie jungiamąją ir destruktyvią keiksmažodžių galią vaikystėje. Kitame vyras, paveiktas migreną malšinančios psichodelinių grybų dozės, bando iš naujo prisijaukinti sudėtingą ropojimo meną. Toliau – komiškas traktatas apie tėčių „futbolo liūdesį“, istorija apie tėvą, nesiteikiantį išleisti sūnaus į jau užsakytą kelionę po Niujorką, kol šis neapsikirps, bei nuolat taisomas ir pildomas vaikystės atsiminimas apie neteisingą apkaltinimą vagyste.
Šių tekstų, kupinų šilumos, humoro ir žaismingumo, tematika juda nuo buvimo tėvu prie buvimo sūnumi, vaiku, partneriu; čia tyrinėjama draugystė, pirmosios meilės ir santykiai, patyčios, agresija, vyriškumas, išankstinės nuostatos, atmintis ir savęs supratimas. Švelniais naratyvais puikiai atkurdamas tėviškos kasdienybės ir per atmintį perleistos vaikystės tekstūras, Zambra aiškinasi, kaip šeimose formuojasi istorijos, kaip jos pasakojamos ir kaip keliauja per kartas. Sykiu jam įdomu, kokį vaidmenį čia vaidina vaikai, verčiantys pamiršti neviltį ir susireikšminimą, kažkur šalin nustumdami chronologinio laiko tironiją.
Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/44d9b0d2-7d36-404c-b56c-fed6a9c62584.html
1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos pietų, saulėtų iškylų paplūdimyje, ramybės ir džiaugsmo.
Tačiau už patogumų ir privilegijų fasado slypi neišsakyti troškimai, nerimas ir artėjančių permainų nuojauta. Šeimos vyrus persekioja Pirmojo pasaulinio karo patirtys, ramybės neduoda auganti naujo karo grėsmė. Šeimos moterys bando kovoti su nuviliančiomis santuokomis, neištikimybe, visuomenės joms primestais vaidmenimis. O jaunoji karta ima pastebėti suaugusiųjų pasaulio įtrūkius ir nujausti, kad nekaltumo laikai artėja prie pabaigos.
Romanas „Šviesūs metai“ – pirmasis ciklo „Kazaletų metraščiai“ tomas. Tai meistriška šeimos saga, kurioje subtiliais potėpiais kuriamas sudėtingų šeimos ryšių, vienišos žmogaus prigimties ir nenumaldomai tekančio laiko paveikslas.
„E. J. Howard padeda mums atlikti labai reikalingą dalyką: atverti akis ir širdis.“
Hilary Mantel
„Turbūt mėgstamiausia mano visų laikų knyga.“
Marian Keyes
„Kazaletų metraščiai“ pelnytai užsitarnavo garbingą vietą tarp didžiųjų šeimos sagų.“
Sunday Telegraph
„Primena Virginia’os Woolf „Ponią Delovėj“ ir serialą „Dauntono abatija“.“
Books and Reviews
Elizabeth Jane Howard (Elizabetė Džeinė Hovard, 1923–2014) – anglų rašytoja, sukūrusi per dvidešimt kūrinių. Išgarsėjo penkių dalių romanų ciklu „Kazaletų metraščiai“, iš dalies paremtu jos pačios gyvenimu. BBC televizija pagal šį ciklą sukūrė serialą. 2000 m. už nuopelnus literatūrai E. J. Howard suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (CBE).
Kūrinys išverstas į 21 kalbą ir pelnė Reader’s Digest bei Washington Post geriausios metų knygos titulą.
„Iš dalies Vilis Vonka, iš dalies magiškasis realizmas ir labai jaudinanti... Ji priminė man, kad net užaugęs, jei gerai ieškosi, savo viduje vis dar rasi vaiką.“ Jodi Picoult
Suprantate, tai istorijos kuria mus. Mes ką nors perskaitome ir tai mus sujaudina, paliečia širdį, mums prakalba, o tada... tada mus keičia.
Skaudžią vaikystę be tėvų meilės Liusei ištverti padėjo „Laikrodžių salos“ knygų serija. Kruopelytė magijos iš šių knygų merginai praverstų ir dabar, sulaukus dvidešimt šešerių ir taupant kiekvieną centą, nes jos didžiausia svajonė dirbant mokytojos padėjėja – įsivaikinti vieną savo mokinių, našlaičiu tapusį Kristoferį. Tačiau kai po ilgų metų tylos jos mylimiausių vaikystės knygų autorius grįžta su nauju kūriniu ir paslaptingu kvietimu skaitytojams įsitraukti į žaidimą jo saloje ir taip laimėti vienintelį knygos egzempliorių, mergina žino, kad tai – jos gyvenimo šansas, kurio nevalia praleisti. Tačiau varžovai gudrūs, knygos iliustratorius pavojingai žavus, o pats rašytojas nenuspėjamas... Tad viskas bus dar sudėtingiau, nei Liusė tikėjosi.
„Norų žaidimas“ – knyga, kurios magija skaitytojų lyginama su „Čarliu ir šokolado fabriku“. Tai tikra dovana mūsų širdyje gyvenančiam vaikui.
„Gudru, tamsu ir viltinga... Tai meilės laiškas skaitymui ir vaikystės istorijoms, kurios mus ir užaugusius dar ilgai veikia.“ V. E. SCHWAB, New York Times bestselerių autorė, parašiusi „Nematomą Adės Laru gyvenimą“
Šachmatų istorija. Kruiziniame laive grupelė keleivių meta iššūkį pasaulio šachmatų čempionui – pakviečia sužaisti partiją. Iš pradžių grupelė pralaimi didmeistriui, bet netikėtai jiems į pagalbą ateina paslaptingas nepažįstamasis – ima pašnibždomis patarinėti, ir šansai išsilygina.
Tai įtempto siužeto dramatiškas pasakojimas apie maniją ir genialumo kainą.
Kelionė į praeitį. Po devynerių metų, praleistų kare, Liudvigas pagaliau sugrįžta ir sutinka moterį, kurią aistringai mylėjo ir kuri buvo pažadėjusi jo laukti. Tačiau abu jau gerokai pasikeitę... O gal jų meilė tebėra gyva nepaisant sunkumų, išdavysčių ir laiko?
Jaudinantis pasakojimas apie nostalgišką ilgesį ir trapų meilės grožį.
Jausmų sumaištis. Rolandas universitete sutinka dėstytoją, kuris įtraukia jį į literatūros ir žinių pasaulį. Bet staiga Rolandui ima atrodyti, kad šis nepaprastas žmogus nežinia kodėl jo nekenčia. Tikroji šių jausmų priežastis visiems laikams pakeis abiejų vyrų gyvenimą.
Stefanas Zweigas (1881–1942), austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas, – vienas skaitomiausių XX a. pradžios Europos rašytojų („Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, „Nepažįstamosios laiškas“, „Permainų svaigulys“). Jo kūriniai – su psichologine potekste, įtaigūs, įtempto siužeto, atskleidžiantys žmonių aistras bei silpnybes. Universalios rašytojo gvildenamos temos nepraranda aktualumo ir šiandien.
Pirmojo Fondo Tarybos narys Golanas Trevizas nulėmė žmonijos ateitį – pasirinko Gają. Superorganizmas Gaja – holistinė planeta su visus padarus siejančia sąmone: kiekvienas rasos lašas, akmenėlis, būtybės ir visa, kas joje yra, elgiasi kaip vienis. Šiame pasaulyje privatumas tiesiog neįsivaizduojamas. Tik ar žmonijai šis kelias tinkamas?
Trevizas įsitikinęs: atsakymą ras ten, kur glūdi žmonijos šaknys, – mitinėje Žemėje... jei ji vis dar egzistuoja. Tačiau niekas nežino, kur neišmatuojamose Galaktikos platybėse ieškoti planetos, iš kurios atvyko pirmieji Gajos naujakuriai. Taip pat niekas negali paaiškinti, kodėl neišliko jokių šaltinių apie Žemę, kodėl ji nė sykio nepaminėta milžiniškoje planetinėje Gajos atmintyje. Trevizas pasiryžęs bet kokia kaina įminti šią mįslę – laukia išbandymų ir pavojų kupina kelionė.
„Fondas ir Žemė“ – penkta ir chronologiškai paskutinė kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis.
„Laki Asimovo vaizduotė, sąmojis, kūrinių gausa neabejotinai nutiesė kelią ištisoms mokslinės fantastikos autorių kartoms.“
Kevin J. Anderson, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, kartu su Brianu Herbertu pratęsęs Franko Herberto „Kopos“ seriją
https://itraukiojileidyba.lt/cert/c4188591-7735-4758-8878-11340cdad0a5.html
„Kieta, tyra ir kupina meilės knyga apie kūną, protą ir sielą moters, kuriai pavyko prasibrauti pro gyvenimo betoną, dumblą ir mėšlą, kad prisikeltų.“
Rebecca Brown, amerikiečių rašytoja
Skaityti Lidiją Yuknavitch – tai jausti, kaip žodžiai duria, bado, pjauna. Ji rašo apie architektą tėvą, smurtaujantį prieš dukras ir žmoną, apie geriančią motiną, apie alinančias plaukimo treniruotes ir žlungančias viltis pelnyti olimpinį auksą, apie paauglišką maištą, kūrybą, svaiginimąsi ir valkatavimą, apie meilužius, meilužes ir lėtą žaizdų randėjimą. Apie išsigelbėjimą, kurį suteikia meilė, lyg vanduo nugludinanti aštrius patyrimus.
„Vandens chronologija“ – tai triumfuojančiai atviras žvilgsnis į gyvenimą moters, gebančios sukurti save iš nuolaužų. Gyvu, pulsuojančiu romanu jį paverčia drąsi stilistika, suardyta struktūra ir plastiškas nardymas tarp gyvenimo įvykių.
Lidia Yuknavitch (gim. 1963) – Oregone (JAV) gyvenanti lietuvių kilmės rašytoja, kurios proseneliai Juknevičiai emigravo į Jungtines Valstijas. Ji dažnai mini močiutę, pasakojusią legendas apie Eglę žalčių karalienę ir vandenų deivę Laumę. Dėl išskirtinės kūrinių stilistikos rašytoja vadinama kalbos bandite. Autobiografinis romanas „Vandens chronologija“ yra garsiausias autorės kūrinys. Oregono universitete L. Yuknavitch įgijo literatūros daktaro laipsnį, veda kūrybinio rašymo dirbtuves. Yra puiki plaukikė.
„Vėjas į veidą delnai dega skauda kelius minu atgal greitis ir greitisgreitisgreitisgreitis sulaikau kvėpavimą oda dilgčioja kaip tada aukštai medžiuose šiurpūs vorai ropoja mano oda kaip tada aukštai prie Didžiojo kanjono mano galva per karšta suksuksuksuksuk aš suku aš stabdau aš nejaučiu pėdų aš nejaučiu kojų aš nejaučiu rankų aš nejaučiu delnų galvos širdies tėvo balsas rėkia gera mergaitė tėvas bėga nuo kalno tėvas kuris tai padarė kuris mane pastūmė mano akys merkiasi mano galūnės atsipalaiduoja aš pasileidžiu aš paleidžiu tokia mieguista tokia lengva kažkas skrieja skrieja greitis akys užmerktos smarkus smūgis trenksmas niekas.“
„Visi mano gyvenimo įvykiai nardo vieni tarp kitų. Be chronologijos. Kaip sapnuose. Taigi kai galvoju apie buvusius santykius arba apie važiavimą dviračiu, arba apie meilę literatūrai ir menui, arba apie tai, kaip pirmą kartą paragavau alkoholio, arba kaip dievinau savo seserį, arba apie tą dieną, kai tėvas pirmą kartą mane palietė, – tarp šių prisiminimų nėra jokio linijinio ryšio. “
https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/88c8ef69-85b3-47a9-8767-bc725392e942.html
Į žmonos paieškas jokiu būdu negalima žiūrėti atmestinai! Dažnai jauni džentelmenai leidžia širdies balsui nustelbti proto patarimus ir susisaisto santuokos saitais deramai visko neapsvarstę. Atminkite, kad stačia galva nėrus į vedybinį gyvenimą vėliau dažniausiai tenka gailėtis.
Renkantis tobulą žmoną negalima skubėti. Juk žmona yra ir jūsų atspindys. Kas, jei ji bus prasta šeimininkė? Ar pernelyg tiesmukai reikš nuomonę? Bus linkusi karščiuotis arba ją dažnai apims liūdesys?
Tokia žmona galiausiai taps jums kliuviniu. Teks apgailestauti dėl tos nelemtos dienos, kai susisaistėte šventosios sąjungos saitais.
Benetas Montagis, šešioliktasis Avelio hercogas, ieško tobulos žmonos. Iš gausaus būrio merginų jis jau išsirinko penkias savęs vertas kandidates... Bet staiga pasirodžiusi jo tetos kompanionė sumaišo visas kortas.
Amelijai Mansfild teko sunkiai kovoti dėl vietos po saule, todėl nieko keisto, kad ji linkusi padėti vargšams. Tačiau svečiuojantis pas hercogą derėtų vengti abejotinų užsiėmimų. Ameliją siutina Beneto pasirinktas būdas ieškoti žmonos, tačiau vis tiek tenka leisti laiką jo draugijoje. Pamažu ji geriau pažįsta hercogą ir supranta, kad jis gali būti netgi labai žavus ir viliojantis...
Tai nepakartojama meilės istorija, už kurią autorė Catherine Tinley 2018 m. gavo RITA* apdovanojimą geriausio trumpo istorinio meilės romano kategorijoje.
*Romance Writers of America asociacija.
Pilkai pelytei laikas suspindėti...
Kad išsaugotų nuosavybę, grafas Šalfordas privalo vesti pasiturinčią paveldėtoją. Turtinga gražuolė Henrieta Baksted – puiki kandidatė. Tai kodėl grafo akys vis krypsta prie jos pusseserės Šarlotės Vinkroft?
Šarlotė – drąsi, laisva ir apsiskaičiusi mergina, aplinkinius akimirksniu sužavinti nuoširdumu. Tik ne savo tetą, griežtąją ledi Baksted! Apsigyvenusi pas giminaičius Londone, Šarlotė priversta paklusti šiuose namuose vyraujančiai tvarkai, nereikšti savo nuomonės ir laikytis nuošaliai. Juk tikra dama negali parodyti, jog išmano tai, apie ką kalbasi džentelmenai! Viešnagė, kurios mergina taip laukė, pamažu tampa rimtu išbandymu, o ne smagiu nuotykiu. Tačiau Šarlotė yra priversta susitaikyti su esama padėtimi, kol jos tėvas grįš atlikęs dar vieną kariuomenės užduotį.
Šarlotė iš tolo stebi, kaip jos pusseserė Henrieta flirtuoja su jai meilikaujančiu grafu ir kitais kilmingais kavalieriais. Kol netikėtai vienas pavogtas šokis atskleidžia jos pačios slapčiausius troškimus. Mergina supranta, kad niekada neprilygs gražuolei pusseserei ir netiks grafui į žmonas. Tačiau širdžiai neįsakysi. Būdama Adamo glėbyje ji gali bent pasvajoti apie ilgai ir laimingai pabaigą!