Jeigu atsibodo dažniausiai Lietuvos rinkoje pasirodanti fantastika apie fėjas ir drakonus, “Iš kraujo ir pelenų” turėtų užkabinti ir net labai, nes būtybės knygoje buvo unikalios. Na, o aš prasilenkiau su šios knygos fantastika - duokit man fėjas, bet kitokio plauko padarus pasilikit sau 😮💨.
Pradžia labai nekabino, bet taip galbūt nutiko dėl didelio kiekio nepažįstamo Armentrout sukurto pasaulio elementų 👀?? Po 150 psl., kai pralauži knygos ledus, ji tampa įdomesnė, bet vis dėlto, mano nuomone, su world-building’u galima buvo padirbėti 🥺.
Nuo vidurio knyga tampa įdomesne, nes pagaliau aiškėja, kur suksis istorija. Iki tam tikro momento, kol pabaigoje (ne spoileris 🫱🏻🫲🏼) autorė viską susuka taip, kad tenka net knygai įvertinimą mažinti. Aš mėgstu plot twist’us, bet, žinot, būna knygų, kur plot twistai suprantami ir perskaitęs nustembi, bet supranti, kas įvyko, ir būna knygų, kur perskaitai, nieko nesupranti, dar kartą perskaitai ir vis tiek nieko, kas įvyko, nesupranti 😬. “Iš kraujo ir pelenų” man buvo būtent tokia.
Nepakalbėjom apie svarbiausią dalyką - meilės liniją. Iš tikrųjų, įdomiai viskas susiklostė, pabaiga buvo vienas iš patikusių siužeto posūkių. Skaitydami nerasit naujo knyginio berniuko, bet nervus MMC patampys 🙄. O spicy scenos… Na, pasijautė, kodėl ši fantastika 18+, bet tai dar vienas dalykas, kurio pasigendu Lietuvoje, - fantastikos su geromis ir subtiliomis spicy scenomis!!
Nors buvo daug painių ir nuobodžių momentų, paskutinius 40% knygos suklausiau labai įdomiai ir džiaugiuosi, kad perlipau per save ir pabaigiau.