Mane sudominti geru trileriu - yra reikalų. Per skaitymo karjerą tikrai išmokau atskirti grūdus nuo pelų. Greg Buchanan romanas "16 žirgų" tapo mano pirmuoju liepos mėnesio skaitiniu. Tamsus, gilus, šokiruojantis! Greito siužeto bei meilės intrigų fanatikai - čia tikrai ne jūsų knyga! Nesitikėkite, jog skaitinio puslapiais "pervažiuosite" kaip amerikietiškais kalneliais. Tikrai ne! Metas pereiti į rimtesnį lygį. Apsišarvuokite kantrybe ir pasiruoškite susipažinti su niūriu, nerimą keliančiu pasakojimu, priverčiančiu krūptelti net ir drąsiausią skaitytoją. Kūrinys mus nukelia į mažą Anglijos pajūrio miestelį, kažkodėl man stipriai surezonavusį su Tvin Pyksu. Čia įvykdytas šiurpus nusikaltimas, kurio priešistorė bei padariniai priverčia atidžiau pažvelgti į bendruomenės vidų. Ir kuomet yla pradeda lįsti iš maišo, supranti, kad nusikaltimas tik mažmožis, palyginus su tuo, kas vyksta už kiekvieno gyventojo namų durų. Praeitis smogia visu pajėgumu ir pradeda aiškėti jos kraupių įvykių pasekmės: gyvūnų išnaudojimas, žudymas, žmonėms nuolatos yra grasinama, jie šantažuojami. Paslaptys ir neapykanta vienas kitam stebina ir visko mačiusius. Visa šita galima jauste pajausti besiskverbiant net per knygos puslapius. Autoriaus talentas - akivaizdus, nes perduoti žodžiais nenusakomą baimės jausmą skaitytojui, pripažinkim, retai kuriam tai pavyksta iš pirmo karto.
📚Pasakojimas peržengia bet kokio tipinio kriminalinio romano ribas. Pats siužetas nėra tiesmukas, tačiau ir sunkiai suprantamas. Pagrindinė istorijos ašis, jog pastaroji pateikia žymiai daugiau nei paprastą baudžiamąją bylą. Knygos personažai - palūžę visomis prasmėmis ir sunkiai bepavelkantys savo gyvenimo naštą. Atmosfera kaip įkaitusios žarijos. Rašymo stilius reikalaujantis beprotiškai daug kantrybės ir susikaupimo, nes skirtingi veiksmo ir laiko lygmenys yra tikras išbandymas. Tenka pripažinti, ši istorija turi visiškai kitokį literatūrinį atspalvį, kur itin profesionaliai parodoma pati elementariausia tiesa apie individo psichologinę būseną. Tuo pačiu tai ir diskusija apie tamsiąją žmogaus prigimties pusę ir jo daromą žalą, kurią mes dažnai darome vieni kitiems vardan meilės, geismo ir kontrolės. Tai skaitinys apie mirštantį miestą ir jo žmones. Apie kaltę ir asmeninius demonus, giliai užslėptus nuo aplinkinių. Kad ir kiek skaitytojas stengtųsi priartėti prie veikėjų, kad suprasti jų tikruosius motyvus, visgi, jam tai iki galo nepavyksta padaryti. Užvertus paskutinį knygos puslapį lieka tas keistas jausmas - po visu tuo slypi kur kas daugiau.
