Romano „Barbarų belaukiant“ pasakotojas, lojalus neįvardytos Imperijos pareigūnas, tarnaujantis mažame pasienio mieste, gyvena ramų gyvenimą, kolekcionuoja akmenis, kasinėja griuvėsius dykumoje ir šifruoja paslaptingus rašmenis ant tuopos skalų. Bet kartą mieste pasirodo pulkininkas Džolas ir stoja į žūtbūtinę kovą su barbarais, kurie laikomi pavojingais Imperijai.

Suvokęs, kaip žiauriai ir neteisingai elgiamasi su belaisviais, miestelio teisėjas pajunta užuojautą aukoms ir įvykdęs protesto aktą pats tampa Imperijos priešu. Šis graužiamas sąžinės paprastas žmogus, tolimais laikais gyvenęs nežinomoje šalyje, tarytum įkūnija visus žmones, kurie gyvena totalitarinėse valstybėse, nepripažįstančiose teisingumo ir padorumo.

„Nedaug tėra rašytojų, kurie gali taip nusiaubti žmogaus širdį. Autoriui pažįstamas neapčiuopiamas Kafkos siaubas.“
Sunday Times

„Tikras literatūros įvykis.“
New York Times Book Review

„Dieviškąją kibirkštį žmoguje autorius užčiuopia tyrinėdamas jo silpnybes ir pralaimėjimus. [...] Jis vaizduoja nesuskaičiuojamus netikėtai pasirodančio svetimo pavidalus.“
Nobelio literatūros premijos komisija

John Maxwell Coetzee (Džonas Maksvelas Kutsė, gim. 1940) – PAR rašytojas, gyvenantis Australijoje, išleidęs per dvidešimt knygų ir apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų 2003 m. Nobelio literatūros premija ir du kartus „Man Booker“ literatūros premija: 1983 m. už romaną „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ ir 1999 m. už romaną „Nešlovė“. Romanas „Barbarų belaukiant“ laikomas vienu svarbiausių rašytojo kūrinių.