Įtariu, kad įvertinimą kelia mano pasirinkta audioversija. Jokūbo Bareikio įgarsinimas tiesiog tobulas ir tikiu, kad dėl to istorija tik gyvesnė ir geresnė.
Šiaip knyga gana paprasta, miela ir išspaudžianti ašarų. Ji turi to japoniškiems kūriniams būdingo (bent man tokie vis pasitaiko) ramumo, neįmantraus pafilosofavimo, neįkyraus pozityvumo, pasikartojimų. O pagrindinis veikėjas dar ir prajuokina.
Pats tas išsiilgus kažko giedrai liūdno.